Atsirado į Naująją Zelandiją įvaikinti vežamos mergaitės broliai
Pra­ėjus po­rai sa­vai­čių nuo vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­sios in­for­ma­ci­jos apie kau­nie­tę de­šimt­me­tę, ku­rią pla­nuo­ja įsi­vai­kin­ti įtė­viai iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, stai­ga at­si­ra­do du su­au­gę jau­nuo­liai, pri­sis­ta­tan­tys mer­gai­tės bro­liais. Abu prieš­ta­rau­ja se­sers tarp­tau­ti­nei įvai­ki­ni­mo pro­ce­dū­rai.

Viešas vieno prisistatančio broliu Edvardu pareiškimas išplatintas „Facebook“ paskyroje, kuri priklauso Seimo nariui, „valstiečių“ frakcijos atstovui Mindaugui Puidokui. Vaizdo įraše brolis viešai kreipiasi į visuomenę, teigdamas, jog jis prieštarauja sesers tarptautiniam įvaikinimui.

„Šį video darau dėl sesės įvaikinimo, kurią nori įsivaikinti šeima, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Aš prieštarauju, kad būtų mano sesė įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau ją įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, kad ji nebūtų atskirta nuo sesių, nuo šeimos. Yra daug priežasčių, kur aš prieštaraučiau, kad būtų mano sesė įvaikinta. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nori ją įsivaikinti, yra po 50–60 metų. Tai tikrai nemanau, kad mano sesei dešimtmetei būtų aktualu ten gyventi. Plius, galvojant, kad mano sesę, kaip sakant, nori už tarnaitę laikyti ar užsiauginti tam, kad senatvėje prižiūrėtų kažkas, tai manyčiau, kad ten nėra geresnės sąlygos gyventi negu Lietuvoje, kur žmonės gali suteikti tikrai geresnį gyvenimą, negu kažkokie, kaip ten pasakyt.. tarnaite būti“, – video įraše kalba brolis.

Iš pareiškimo galima spręsti, kad apie įvaikinimo procedūrą jaunuolis žino tik iš žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos. Su būsimais mergaitės įtėviais, kurie turėtų atvykti į Lietuvą sausio pradžioje, vaikinas nėra bendravęs.

Taip pat akivaizdu, kad dirbdamas ir gyvendamas užsienyje brolis nė neketina grįžti į Lietuvą ir pasirūpinti čia likusiomis trimis nepilnametėmis seserimis. Vaikų tėvas yra miręs, motinai yra apribotos teisės.

Kitas brolis Arūnas šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Įrašas po video teigia, kad šis ketina artimiausiu metu grįžti į Lietuvą ir imtis aktyvių teisinių veiksmų. Kad šie veiksmai bus susiję su seserų globos perėmimu – nė žodžio.

Kylančiu skandalu dėl galimai pažeidžiamų dešimtmetės kaunietės teisių suskubo pasinaudoti ir Seimo narys M. Puidokas, siekdamas pigaus populiarumo rinkėjų tarpe. Jis greta brolio video įrašo primontavo ir savo asmeninį kreipimąsi į Lietuvos žmones. Apeliuodamas į Kalėdų laikotarpį, kaip gerumo metą, jis siūlo stabdyti tarptautinį dešimties metų mergaitės įvaikinimą, jeigu tik atsirastų bent viena šeima Lietuvoje, kuri oficialiai kreiptųsi dėl mergaitės įvaikinimo.

Pats Seimo narys prašyti kaunietės globos, akivaizdu, neketina. Šiuo metu M. Puidoko šeimą sudaro keturi asmenys – žmona Indrė bei du sūnus Margiris bei Mykolas.

LŽ primena, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką. Pastaroji mergaitė įtėvių laukia nuo 2015 m. balandžio. Vieninteliai pareiškę norą įsivaikinti kaunietę yra vyresnio amžiaus šeima iš Naujosios Zelandijos.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mergaitė iš viso turi 5 pilnamečius brolius ir 2 nepilnametes seseris, kurių viena globojama globėjo, kita – auga kartu vaikų globos namuose. Įvaikinimo procedūros vykdomos kiekvieną situaciją vertinant individualiai: išklausoma paties vaiko ir globėjo (šiuo atveju globos namų) nuomonė, atsižvelgiama į vaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais, broliais, seserimis ir įvertinama, ar įvaikinimas tikrai atitinka geriausius vaiko interesus.

„Šiuo atveju yra gauti vaiko 2 nepilnamečių seserų ir pačios mergaitės sutikimai dėl tarptautinio įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje. Pasak Kauno savivaldybės vaikų globos namų informacijos, šie sutikimai yra rašytiniai. Kartu globos namuose auganti septyniolikmetė mergaitės sesuo pati nenori būti įvaikinta“, – sakoma ministerijos atsiųstame komentare.

Ministerija taip pat pažymi, kad su broliu Edvardu, kuris gyvena užsienyje, globos namų pateiktais duomenimis, mergaitė bendrauja tais atvejais, kai brolis ją aplanko vaikų globos įstaigoje. Kauno savivaldybės vaikų globos namų duomenimis, 2018 metais šis brolis sesers nelankė nė karto. 2017 metais brolis seserį lankė 1 kartą. 2016 metais aplankė 3 kartus, 2015 metais lankė 1 kartą. Kauno savivaldybės vaikų globos namų socialinis darbuotojas gruodžio 28 d. bendravo su broliu Edvardu telefonu. Pasak socialinio darbuotojo, brolis žodžiu išreiškė pritarimą tarptautiniam įvaikinimui apskritai, tik baiminasi, kad Naujoji Zelandija yra pernelyg toli ir bus sunku palaikyti santykius su seserimi.

Pasak globos namų, brolis Arūnas Pijus Leščiauskas seserį lankė vieną kartą 2012 metais.

Iki 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pranešė neturinti jokio prašymo nei dėl mergaitės globos, nei dėl leidimo laikinai svečiuotis. Tai reiškia, kad tokio prašymo nėra pateikę ir mergaitės giminaičiai.

„Jei būtų gautas prašymas dėl mergaitės globos šeimoje (tarkime, jei kreiptųsi brolis), įvaikinimo procedūra būtų stabdoma. Galutinį sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima teismas. Bylos nagrinėjimo metu dar kartą patikrinama ir įvertinama ikiteisminė įvaikinimo procedūra – ar ji atlikta tinkamai“, – teigė ministerija.