Atidengtas paminklas laisvės kovotojams
Rugp­jū­čio 3 die­ną Jo­na­vo­je, Pa­ne­rių gat­vė­je, prie me­mo­ria­lo žu­vu­siems par­ti­za­nams at­min­ti, ati­deng­tas pa­mink­las Jo­na­vos kraš­to lais­vės ko­vo­to­jams (Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui, 1918–2018).

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo monumento idėjos autorius skulptorius Gintaris Juozas Česiūnas, Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus Sabutis, laisvės kovų dalyvė, tremtinė, Sąjūdžio aktyvistė Veronika Gabužienė ir kiti svečiai.

Jonavoje iškilusį monumentą sudaro stela, o jos viršuje – 50–60 cm aukščio Vytis. Pats paminklas – maždaug 4,5 metro aukščio.

Perleido garbę

Šių metų pradžioje buvo oficialiai paskelbta, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Jonavoje iškils monumentas laisvės kovotojams pagerbti. Praėjusį penktadienį vyko jo atidengimo ceremonija – skambėjo tautiškos dainos, prasmingi, skaudžią Lietuvos istoriją primenantys žodžiai, sveikinimai ir padėkos. Atidengti paminklą juosiantį audinį buvo pakviestas meras E. Sabutis, tačiau jis šią misiją perleido mažai mergaitei – skautei.

„Laisvė nėra duotybė, ji nėra daiktas, gaunamas už dyką. Lietuvių tautos laisvės kaina be galo didelė. Žmonės padėjo galvas už ją, buvo išvežti ir negrįžo. Jie liudijo laisvę ir už tai buvo baudžiami – sumokėjo savo gyvybėmis, sveikata ar suvaržytomis teisėmis. Mes turime stengtis ir dirbti dėl laisvės. Šiandien atidengsime paminklą, kuris pagerbs kovotojus už nepriklausomybę. Tačiau atidengti skulptūrą man – per didelė garbė, šią privilegiją perleisiu jaunajai kartai“, – kalbėjo E. Sabutis.

Daugybė simbolių

Mažajai skautei atlikti simbolinį veiksmą padėjo paminklo autorius G. J. Česiūnas. Beje, skulptorius puikiai įvykdė tai, ką buvo numatęs. Kaip ir žadėta, apie 20 tūkst. eurų (lėšos – iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto) kainavusį monumentą sudaro stela, o jos viršuje – 50–60 cm aukščio Vytis. Pats paminklas – maždaug 4,5 metro aukščio. Kolona suveržta dviem alegoriniais pančiais: žemutinis simbolizuoja 1940-aisiais prarastą nepriklausomybę, kitas – Antrojo pasaulinio karo metais suvaržytą laisvę.

Pasak G. J. Česiūno, monumentas vaizduoja sunkų mūsų valstybės kelią nepriklausomybės link. „Paminklo atidengimas – nekasdienis renginys. Šiais metais minime Lietuvos atkūrimo šimtmetį. Manau, naujas monumentas stovės dar ne vieną šimtą metų“, – tvirtino skulptorius.

Per spaudos konferenciją, vykusią paminklo atidengimo išvakarėse, paaiškėjo, kad stela su Vyčiu turi daugiau Lietuvos istorijos simbolių, nei buvo skelbiama anksčiau: be į pamatus įleistos laiko kapsulės, kurioje sudėti jonaviečių laiškai ateities kartoms, apačioje įmūryti trys svarbią prasmę turintys akmenys. Vienas jų atvežtas iš Žalgirio mūšio lauko Lenkijoje, antras atgabentas nuo paminklo pirmajam už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiam savanoriui Povilui Lukšiui, trečias – iš Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio žūties vietos Juodvisinės kaime.

Kęstučio Putelio nuotrauka

Šventa vieta

Ceremonijoje dalyvavusi V. Gabužienė pabrėžė, kad naujas monumentas pastatytas šventoje vietoje – čia amžinojo poilsio atgulė daugybė Jonavos krašto kovotojų, tarp kurių buvo ir jos brolis. Tremtį išgyvenusi moteris vylėsi, jog stela primins žmonėms krauju sumokėtą laisvės kainą.

„Ši vieta man – tarsi negyjanti žaizda. Čia yra kapavietė, kurioje žmonės buvo ne laidojami, o tiesiog užkasami. Juos atvilkdavo iš šalia buvusio stribyno. Viso to liudytojas – šalia tekančios Neries vanduo. Jeigu jis prabiltų, papasakotų daug baisių dalykų. Pasakytų, kiek laisvės kovotojų pokario metais čia buvo užkasta. Nežinome tikslaus tų žmonių skaičiaus, bet turime niekada nepamiršti savo išsivadavimo istorijos. Mūsų laisvė iškovota didelių aukų kaina. Niekas niekada nesuskaičiuos, kiek paaukota ant laisvės aukuro. Jonava turės šimtmečio stelą, bet ji negali stovėti vieniša ir gairinama vėjo. Tikiuosi, per valstybės šventes prie jos susirinks žmonės ir prisimins tuos, kurių dėka galime švęsti Lietuvai svarbias sukaktis“, – kalbėjo laisvės kovų dalyvė.