Arsenu užteršto vandens geografija plečiasi
Ar­se­nu už­terš­to iš grę­ži­nių iš­gau­na­mo ge­ria­mo­jo van­dens ap­tin­ka­ma vis di­des­nė­je Lie­tu­vos da­ly­je. Iki šiol bu­vo ži­no­ma, kad toks grę­ži­nių van­duo yra Ra­sei­nių ra­jo­ne bei Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je, o da­bar prie jų pri­si­dė­jo ir Jur­bar­ko ra­jo­nas.

Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog atlikus vandens tyrimus, paimtus iš 28 rajono vandenviečių, vandenyje, paimtame iš Šimkaičių gyvenvietės tinklų buvo nustatytas normas viršijantis arseno kiekis. Iš kitų vandenviečių teikiamame vandenyje padidintų teršalų kiekio neaptikta – vandens kokybė Higienos normas atitinka.

Kaip pranešė Jurbarko savivaldybės administracija, UAB „Jurbarko vandenys“, gavę pranešimą, sustabdė Šimkaičiuose vandens tiekimą iš vandentiekio tinklų ir pradėjo organizuoti gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Dvi cisternos su vandeniu pastatytos prie mokyklos ir prie gaisrinės pastatų. Gyventojai buvo operatyviai informuoti apie susidariusią padėtį.

Spalio 30 dieną į sertifikuotą laboratoriją išvežtas pakartotinis iš Šimkaičių gręžinio paimtas vandens mėginys, laukiama jo tyrimo rezultatų. Be to, dar bus tiriama ir bent dešimties Šimkaičiuose esančių šulinių vanduo. Jame taip pat bus nustatinėjamas arseno kiekis. Taip siekiama išsiaiškinti realią situaciją dėl vandens kokybės ne tik vandens tiekimo tinkluose, bet ir pavieniuose šuliniuose. Tik gavus visus tyrimų rezultatus bus sprendžiama, skelbti ekstremalią situaciją ar ne.

Kiek laiko Šimkaičių gyvenvietei buvo teikiamas arsenu prisodrintas vanduo – neaišku, nes paskutinį kartą Jurbarko rajono vandenvietėse analogiški vandens kokybės tyrimai dėl sunkiųjų metalų buvo atlikti 2017 rugsėjo 15 dieną. Tuomet jokių nukrypimų nuo sanitarinių normų ir reikalavimų nebuvo nustatyta.

Jurbarko rajonas – trečioji šalies savivaldybė, kurios kaimų gręžinių vandenyje aptinkama padidintas arseno kiekis. Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, spalio mėnesį padidintas arseno kiekis buvo nustatytas Marijampolės savivaldybės Geležinių kaimo vandens gręžinyje, o vasarą padidintas arseno kiekis buvo nustatytas ir dvejuose privačiuose gręžiniuose Raseinių rajone, padidėjęs – ir vandenyje iš viešųjų vandenviečių.

Iš kur geriamajame vandenyje atsirado arseno – kol kas paslaptis ir mokslininkams. „Lietuvos žinių“ kalbinta Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja Jurga Arustienė aiškino, kad jis gali būti gamtinės kilmės, bet gali būti ir kaip taršos pasekmė, gali arseno į vandenį patekti ir su gręžimo ar vandens paėmimo įranga.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja – net labai nedidelis arseno kiekis yra toksiškas. Ši kancerogeninė medžiaga gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio – žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų ir kitų neigiamų pasekmių priežastimi. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto, nes tai sunkusis metalas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, nelinkęs pasišalinti, o linkęs kauptis.