Archeologai džiaugiasi pirmaisiais Didžiosios Vilniaus sinagogos radiniais
Ar­cheo­lo­gai ra­do Di­džio­sios Vil­niaus si­na­go­gos vie­ną iš svar­biau­sių da­lių – bi­ma va­di­na­mą sa­kyk­lą, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

„Bima – centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas – buvo atrasta tiesiai po buvusiu darželio pastatu, pastatytu 1952 metais“, – rašoma pranešime spaudai.

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami geros valios fondo, į kurį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Tyrimus vykdo Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai.

Mikvės dalis su XIX a. plytelėmis.

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Vilniaus valdžia žada, kad teritorijos sutvarkymas prasidės 2020 metais, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Mikvės vieta.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia tik viena sinagoga.