Apuolės piliakalnis užsidės naują karūną
Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vo­je ir žy­miau­sias et­ni­nė­se kur­šių že­mė­se Apuo­lės pi­lia­kal­nis (Skuo­do r.) su­lauks komp­lek­si­nių tvar­ky­bos dar­bų.

Į unikalų archeologinį kompleksą planuojama investuoti apie 250 tūkst. eurų. Šį mėnesį pradėti vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, jie jau nudžiugino archajiškais radiniais.

Apuolės piliakalnis neišvengs ir kraštovaizdžio formavimo darbų – bus kertami menkaverčiai medžiai, krūmynai.

Išgarsino antpuolis

Apuolė, kurios pilis 1253 metų Kuršo dalybų akte lotyniškai įvardijama kaip Appule, yra seniausia rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos gyvenvietė. Arkivyskupo Rimberto IX amžiuje parašytoje kronikoje „Vita sancti Anskarii“ minima, kad apie 853–854 metus švedų karalius Olafas užpuolė kuršius. Svarstoma, kad šiame žygyje galėjo dalyvauti ir būsimasis šventasis Ansgaras.

Anot kronikos, 15 tūkst. kuršių užsidarė Apuolės pilyje aštuonioms dienoms, o vėliau su švedais susitarė dėl apsiausties nutraukimo, sumokėjo jiems išpirką.

Šie faktai dar XIX amžiuje sudomino praeities tyrinėtojus. Apuolės piliakalnis tyrinėtas 1928–1931 metais. Archeologai Vladas Nagevičius, Eduardas Volteris, Birgeris Nermannas, Francis Balodis ir Valdemaras Ginteris piliakalnio aikštelėje ištyrė apie 1000 kv. m plotą, padarytas įspūdingo, 6 m aukščio pylimo pjūvis, ištirta šulinio / vandens rezervuaro vieta, tyrinėtas ir kitame Luobos krante esantis kapinynas.

Mokslininkai nustatė spėjamus buvusius vartus į pilį, surinko gausybę vertingų artefaktų – skandinaviško tipo strėlgalių, kuršiškų kovos kirvių, peilių, kalavijų, ietigalių, papuošalų, rūbų aksesuarų, namų apyvokos daiktų, audimo staklių pasvarų, keramikos ir kt. Dauguma radinių iki šiol saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

Apuolės piliakalnio tyrimai (piliakalnis ir šalia jo esanti teritorija žvalgyti naudojant geofizikinius metodus) atnaujinti 2011 metais Šlėzvigo-Holšteino muziejui vykdant rytinio Baltijos regiono tyrimų projektą. 2014-aisiais atlikti rytinio ir pietinio pylimų gręžiniai, iš jų paimti mėginiai datuoti pasitelkus radiokarboninės analizės metodą.

Įgyvendinant piliakalnio ir jo aplinkos tvarkybos projektą archeologiniai tyrimai bus tęsiami šiemet, juos atlieka VšĮ Archeologijos centras.

Anot tyrimų vadovo Jurgio Sadausko, ketinama išžvalgyti apie 5 tūkst. kv. m teritoriją.

„Praėjusią savaitę iškasėme keletą šurfų ir radome vikinginio laikotarpio žiedą, lipdytos keramikos šukių. Žemė bus kasama tik ten, kur numatoma statyti informacinius stendus, tiesti naujus takus, atnaujinti laiptus, statyti pavėsinę. Kapinyno teritorija nebus nei žvalgoma, nei tyrinėjama“, – teigė jis.

1931 metų Apuolės piliakalnio apsauginio pylimo kasinėjimų nuotrauka. Plevėsuoja Lietuvos ir Švedijos vėliavos."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šulinys ir aukuras

Įdomūs darbai laukia Apuolės piliakalnio aikštelėje. 1931 metais V. Nagevičiaus vadovaujama komanda beveik viduryje jos aptiko po žeme glūdėjusį didžiulį šulinį. Kuršiams jis buvęs gyvybiškai svarbus pilies apsiausties atveju, kai priešams vykdant savotišką blokadą trūkdavo geriamojo vandens.

„Tas šulinys tarpukariu buvo iškastas, išpreparuotas. Mums nėra žinoma, ar archeologai jį išardė, ar paliko tokį, koks rastas, ir užpylė žemėmis. Dabar toje vietoje žioji duobė. Norime atkasti šį reliktą, įvertinti jo būklę. Mat medis, iš beorės erdvės patekęs į lauką, vėliau po žeme dėl biologinių procesų galėjo visai sunykti. Juk praėjo per 80 metų. Jei šulinio būklė bus labai gera, siūlysime jį atsargiai iškelti, išvežti konservuoti, restauruoti, kad radinys vėliau papuoštų kurį nors muziejų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Sadauskas.

Apuolėje buvo rastas kuršiškas XI-XIII a. kalavijas."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Priešingu atveju šulinys vėl bus užpiltas žemėmis ir liks pirminėje vietoje. Prie jo būtų įrengtas bent simbolinis medinis šulinys. „Taip pat planuojama pastatyti akmeninį aukurą. Neretai piliakalnių lankytojai savavališkai įrengia aikštelėse ugniavietes, tad norime sukurti tam skirtą erdvę“, – teigė archeologas.

Svarbus paveldo gerbėjams

Apuolės piliakalnio komplekso tvarkybos ir pritaikymo turizmui užsakovė – Skuodo rajono savivaldybė. Ji jau skyrė per 12 tūkst. eurų archeologiniams tyrimams. Dar apie 250 tūkst. eurų numatė atseikėti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas).

Anot Skuodo rajono vicemerės Daivos Budrienės, Apuolės piliakalnio atgaivinimas – labai svarbus ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies gyventojams, etninio paveldo gerbėjams.

1931 metais Vlado Nagevičiaus vadovaujami archeologai iškasė tūkstantį metų skaičiuojantį šulinį."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Kitąmet jau 15 kartą ant Apuolės piliakalnio vyks gyvųjų amatų, istorijos, rekonstruktorių, muzikinis festivalis. Į jį susirenka geriausi baltų genčių rekonstruktoriai Piliakalnis nebuvo tvarkytas dešimtmečius. Dabar jau supuvusius laiptus, lieptą darėme iš savo lėšų, bendruomenės pastangomis“, – pasakojo ji.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Inga Jablonskė teigė, kad Apuolės piliakalnis neišvengs ir kraštovaizdžio formavimo darbų – bus kertami menkaverčiai medžiai, krūmynai.

„Bus ir nauja pavėsinė, aikštelė automobiliams, atkurti istoriniai vartai į pilį, apie 19 informacinių stendų. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabi panorama į Luobos slėnius, todėl bus įrengtos apžvalgos aikštelės. Kada prasidės konkretūs darbai, dar negalime pasakyti, nes tik prieš kelias dienas paskelbėme viešą rangos darbų konkursą“, – sakė ji. Tvarkybos darbus numatoma baigti kitų metų vasarą.