Aplinkos ministerija: pavojinga lipti ant marių ledo
Kai ku­rių van­dens tel­ki­nių le­das yra pa­vo­jin­gai plo­nas ir žve­jai tu­rė­tų im­tis ypa­tin­gų sau­gu­mo prie­mo­nių, ypač grės­min­ga pa­dė­tis – Kur­šių ma­rio­se, tei­gia Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.

Šiuo metu Lietuvos ežerų ir tvenkinių ledas yra 16–18 centimetrų storio ir yra saugus. Išimtis – Tauragnų ežeras, ant jo susiformavo tik 8 centimetrų storio ledas ir yra properšų, bei Dusios ežeras, kur du trečdaliai paviršiaus dar visiškai neužšalę.

Anot pranešimo, Kuršių marios užšalo, tačiau jose ledas sudarytas iš tarpusavyje sušalusių dreifuojančio ledo lyčių. Ledo dangos storis čia tėra 4–7 centimetrai, ji padengta 10–14 centimetrų storio sniego sluoksniu, todėl nestorėja. Tarpai tarp ledo lyčių lengvai perskrodžiami vienu peikenos kirčiu, taigi, Kuršių marių ledas labai pavojingas.

Kauno mariose tik priekrantėje ledas yra 8–10 centimetrų storio, toliau nuo kranto – pavojingai plonas. Dalyje ties Kruonio HAE šiame vandens telkinyje yra didelis neužšalęs plotas.

Tik storesnis kaip 7 centimetrų ledas laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio. Jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio, jis – netvirtas.