Anykštėnų dalgius keičia šienavimo mašina
Šven­to­sios upės va­gą 10 me­tų šie­na­vu­sius anykš­tė­nus, tarp jų ir po­li­ti­kus, pa­keis ES lė­šo­mis Anykš­čių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nu­ma­ty­ta pirk­ti van­dens tel­ki­nių šie­na­vi­mo ma­ši­na.

Iki šiol prieš Anykščių šventę, sutampančią su šiame mieste švenčiamais Šv. Onos atlaidais, pasiraitoję kelnes ir pasiėmę dalgius šio rajono politikai imdavo šienauti Šventosios upės vagą. Žolės pjovimo darbai vykdavo pačiame miesto centre – tai suteikdavo smagumo ir patiems šienpjoviams, ir šios atrakcijos stebėti gausiai susirinkusiems žiūrovams.

Dešimt metų vykusius upės šienavimo darbus uždraudus aplinkosaugininkams, Anykščių rajono savivaldybė nutarė pirkti specialią vandens telkinių šienavimo įrangą. Ją planuojama įsigyti rajono savivaldybės bei Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Pirks ne darbus, o įrangą

Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad didžiąją dalį lėšų šienavimo įrangai įsigyti Anykščių rajono savivaldybė gavo laimėjusi bendrą Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo projektą, skirtą ekologinio turizmo plėtrai. Šioms reikmėms abiejų šalių penkios savivaldybės ir vienas regioninis parkas laimėjo beveik 620 tūkst. eurų.

Vicemeras pabrėžė, kad dalis lėšų bus skirta Anykščiams upės vagos šienavimo įrangai įsigyti. „Prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo skelbiami konkursai vandens telkinių valymo darbams finansuoti ES fondų lėšomis. Jau tuomet buvome nusprendę tuose konkursuose nedalyvauti, o pirkti upės valymo įrangą“, – sakė S. Obelevičius.

Anot vicemero, Anykščių rajonas greičiausiai šalyje bus pirmas, kuris turės savo šienavimo įrangą. Esą vandens augmenijos šienavimo įranga Anykščiams itin reikalinga, nes per šį miestą tekanti Šventoji apaugusi žolėmis. Nuo jų neatidėliotinai reikia vaduoti viena srauniausių šalyje laikomą upę. „Anksčiau žoles išpjaudavome dalgiais, bet pastaruosius trejus metus to nebedarome. Atsisakymą šienauti upės vagą daugelis sieja su pokyčiais Anykščių rajono valdžioje. Tačiau dalgiais valyti Šventąją mums uždraudė aplinkosaugininkai“, – aiškino S. Obelevičius. Kaip vieną didžiausių Šventosios upės vagos šienavimo entuziastų vicemeras S. Obelevičius pristato parlamentarą Sergejų Jovaišą. Šis „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad upės šienavimas buvo socialinė akcija, per kurią susiburdavo žmonės, turintys tikslą prieš Anykščių miesto šventę upę padaryti skaidresnę.

Šienaudami kenkė

Anot biologo išsilavinimą turinčio S. Obelevičiaus, Šventoji, kaip ir daugelis kitų šalies vandens telkinių, buvo užteršta iš buvusių kolūkių fermų tekėjusiomis srutomis, be to, įsivyravus šiltoms žiemoms, upių augalų „nebeišneša“ ledonešiai. „Todėl apaugusią Šventąją buvome sumanę valyti dalgiais. Tačiau po dešimties metų aplinkosaugos specialistai pareiškė, kad taip šienaudami upę ją dar labiau teršiame“, – sakė vicemeras. Aplinkosaugininkai reikalavo, kad šienautojai iš upės dugno išgriebtų ir išvežtų nušienautas žoles, o to padaryti neįmanoma. Be to, aplinkosaugininkai priekaištaudavo, jog prieš šienaujant Šventosios užtvankos mechanizmai būdavo sureguliuojami taip, kad šienaujamoje upės vagos dalyje sumažėtų vandens lygis. O taip kenkiama gamtai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis inspektorius Audrius Pilka patvirtino, kad atrakciją anykštėnams ir miesto svečiams teikę Šventosios upės šienautojai išties darė žalą gamtai. „Jie gamtai kenkė ir reguliuodami užtvankos vandens lygį, ir upėje palikdami pūti nupjautus asiūklius“, – teigė vyresnysis inspektorius. Jis pabrėžė, kad ir su įsigyta Anykščių rajono savivaldybės įranga nebus leidžiama išpjauti visų upėje augančių žolių, nes dėl to būtų pažeista ekologinė pusiausvyra.