Alytuje viena teršalų piktžaizde bus mažiau
Aly­taus mies­te San­tai­kos gat­vė­je va­lo­ma bu­vu­sios naf­tos ba­zės te­ri­to­ri­ja, ku­ri už­terš­ta naf­tos pro­duk­tais. Il­gą lai­ką bu­vu­si pa­vo­jin­gu tar­šos šal­ti­niu, ši te­ri­to­ri­ja ga­lu­ti­nai bus su­tvar­ky­ta iki 2021 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sio.

Užterštoje maždaug apie 0,2 ha teritorijoje skystų naftos produktų sankaupos ant gruntinio vandens paviršiaus nustatytos penkiuose lokaliuose arealuose. Joje įrengta 9 stebimųjų ir 10 techninių-eksploatacinių gręžinių, kuriuose sumontuoti pasyvaus valymo gertuvai. Iš jų nuolat ištuštinami susikaupę skysti naftos produktai ir perduodami tokių atliekų tvarkytojams. Nuo valymo pradžios iki šiol jau surinkta ir sutvarkyta daugiau kaip pusė tonos skystų naftos produktų.

Šis valymas, pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vidos Mačernienės, palyginus su hidrodinaminiu-vakuuminiu, yra pigiausias, tačiau trunka ilgiau. Išvalius teritoriją ji ne tik bus estetiška ir nekenksminga, bet ir bus geresnės verslo sąlygos ten įsikūrusioms įmonėms.

Gruntinio vandens užterštumas buvusioje naftos bazėje pastebėtas daugiau nei prieš tris dešimtmečius – apie 1983–1984 metus. Naftos produktų laisvas sluoksnis buvo užfiksuotas kaimyninių gyventojų šuliniuose. Pirmieji valymo darbai finansuojant buvusios bazės savininkui AB „Lietuvos kuras“ buvo pradėti vykdyti dar 1995 metais, tačiau bankrutavus šiai bendrovei, likusi problema atiteko savivaldybei.

Veikusioje naftos bazėje jos produktai buvo nuolat vežami traukiniais ir iškraunami iš autocisternų. Dalis naftos išsiliedavo ant žemės paviršiaus ir per ilgesnį laiką pasiekė gruntinius vandenis. Teršalai per vandenį buvo išnešioti dideliame miesto plote, tokiu būdu pateko į gyventojų šachtinius šulinius ir plaukiodavo jų paviršiuje.

Be to, anot specialistų, tiek patys skysti naftos produktai, tiek ir iš jų susidarę kenksmingi garai gali kelti grėsmę ne tik aplinkai, bet ir gyventojų sveikatai. Pavojingi angliavandenilių garai erzina gleivinę, sukelia perštėjimą gerklėje, galvos svaigimą, užsidegus naftos produktams, žmogus gali nukentėti nuo karščio ir apsinuodyti degimo produktais.

„Užteršti požemiai buvo valomi ne kartą, tačiau dalis sankaupų iki šiol pasilikę gruntiniame vandenyje. Atlikus tyrimus pastebėta, kad teršalai vis dar kaupiasi, o pasilikę už valymo zonos ateityje gali migruoti Vidzgirio miško link ir sukelti grėsmę Vidzgirio vandenvietei bei miesto gyventojų šuliniams“, – teigė V. Mačernienė.