Alytaus svajonė primena Naujuosius Vasiukus
Dzū­ki­jos sos­ti­nės val­džios už­sa­ky­mu yra par­eng­ta ga­li­my­bių stu­di­ja, pa­gal ku­rią nu­ma­to­ma tie­sio­gi­ne ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja su­jung­ti Aly­tų su Vil­niu­mi, – taip mies­tas tap­tų pa­trauk­les­nis in­ves­tuo­to­jams. Ta­čiau tiek kai ku­rie aly­tiš­kiai, tiek „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vai to­kius už­mo­jus lin­kę pri­skir­ti prie sva­jo­nių.

Alytaus miesto savivaldybės užsakymu už beveik 10 tūkst. eurų specialistai parengė laisvosios ekonominės zonos ir geležinkelio linijos Alytus-Vilnius tiesimo galimybių studiją.

Vytautas Grigaravičius: „Studija atsako į klausimus, ko Alytuje trūksta ir ko reikėtų.“

Tobulino tai, kas yra

Studijoje konstatuojama, kad visoje Pietų Lietuvoje trūksta magistralinių kelių arba alternatyvaus transporto koridoriaus geležinkeliu, nors jis yra numatytas regiono planavimo dokumentuose. Mat Alytaus rajono bendrajame plane jau ne vienus metus braižoma maždaug 60 kilometrų ilgio geležinkelio linija, vedanti iš Alytaus į Varėną. Šį planą rengę specialistai dar 2007-aisiais siūlė atnaujinti Alytaus geležinkelio stoties veiklą, kad geležinkeliu nuolat būtų vežami ne tik kroviniai, bet ir keleiviai. Šiuo metu krovininis traukinys tarp Šeštokų geležinkelio stoties ir Alytaus rieda tik tada, kai atsiranda daugiau krovinių. Taigi sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Galimybių studijos rengėjai ne tik pasiūlė alytiškiams atgaivinti pačią geležinkelio tarp Varėnos ir Alytaus idėją, bet ir dar labiau ją išplėtojo. Studijoje numatoma, kad nauja trasa galėtų tapti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalimi – nuo Lenkijos sienos eitų pro Alytų iki pat Vilniaus, o kelionė geležinkeliu iš Alytaus į sostinę truktų 45–60 minučių. Būtų labai patogu tiems, kurie iš Alytaus važinėja dirbti į Vilnių. Esą iš gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo duomenų matyti, jog daugiau kaip 3 tūkst. alytiškių dirba Vilniaus apskrityje.

Ekonominei gyvybei palaikyti

Geležinkelio linijos tiesimo Alytaus regione galimybių apžvalgoje aiškinama, kad atvėrus naują geležinkelio transporto koridorių iš Vilniaus į Lenkiją paspartėtų Pietų Lietuvos regiono ekonominis vystymasis, ypač apdirbamosios pramonės, krovinių perkrovimo, sandėliavimo, transportavimo bei kitų susijusių paslaugų plėtra. Preliminariais skaičiavimais, tiesiogiai geležinkeliu sujungti Alytų su Vilniumi kainuotų per penktadalį milijardo eurų. Lėšų šaltinis kol kas nežinomas.

„Mums reikėjo aiškesnės vizijos, kur link einame ir ką darome. Kokios yra mūsų galimybės, kokių sprendimų turėtume siekti. Studija atsako į klausimus, ko Alytuje trūksta ir ko reikėtų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Alytaus miesto vadovas Vytautas Grigaravičius.

Meras pridūrė, kad su galimybių studija supažindino Alytuje apsilankiusį premjerą Saulių Skvernelį, jos esą laukė ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. V. Grigaravičius jokių konkrečių pažadų iš Vyriausybės vadovo neišgirdo, tačiau turi vilties, jog į tai, ką išdėstė specialistai, bus atsižvelgta.

Dvelkia utopija

Kaip nurodoma galimybių studijoje, naujasis geležinkelis Alytuje galėtų prasidėti miesto pramoniniame rajone, driektis per Jaciunskų, Žaunieriškių kaimų teritorijas, kirsti Nemuną ties Strielčių vandenviete, paskui eiti per Strielčių, Vaisodžių, Bazorų, Žemaitėlių, Užukalnių, Čižiūnų, Žvirgždėnų, Kančėnų, Vėžionių kaimus, o tada – šiauriau nuo kelio Daugai-Vilnius.

Alytaus dviračių turizmo entuziastas, asociacijos „Olita-Orany“, kuri rūpinasi geležinkelių istorijos Alytaus krašte išsaugojimu, prezidentas Deividas Pinkevičius „Lietuvos žinioms“ teigė abejojantis, ar studijos rengėjai gerai išstudijavo tai, ką siūlo alytiškiams. Anot jo, bėgius numatyta kloti labai kalvotose vietovėse, o toks sprendimas – ne pats tinkamiausias. Trasa kirstų net aukščiausią Alytaus apskrities vietą, pakilusią virš jūros lygio daugiau kaip 200 metrų. Todėl tiesiant geležinkelį daugiau kaip 15 kilometrų ilgio ruožas turėtų būti pakeltas į aukštį nuo 80 metrų virš jūros lygio iki 200 metrų.

„Gali būti, jog tai tik iliuzija, pridengianti visai kitą sumanymą. Geležinkelio studija parengta kartu su laisvosios ekonominės zonos steigimo galimybių studija, kurioje tokiai zonai kaip vienas tikėtinų sprendimų gali būti panaudotas šiuo metu miesto teritorijoje esantis civilinis aerodromas. Jis verslui būtų labai patrauklus“, – kalbėjo D. Pinkevičius. Sumanymas nutiesti geležinkelį nuo Alytaus iki Vilniaus jam primena svajas apie Naujuosius Vasiukus.

Pasak D. Pinkevičiaus, keleivių, norinčių važiuoti traukiniu, vargu ar susidarytų tiek, kad maršrutas taptų rentabilus.

Svajoti nedraudžiama

„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Novilė Aleksejevaitė „Lietuvos žinioms“ neslėpė – nėra jokių galimybių tiesiogine geležinkelio „Rail Baltica“ vėže sujungti Alytų su Vilniumi. „Projektą „Rail Baltica“ koordinuojanti įmonė „RB Rail AS“ šiuo metu svarsto dvi vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno tobulinimo alternatyvas, tačiau nė vienoje jų nenumatyta tiesti geležinkelio Alytus-Vilnius“, – teigė ji.

Pasak bendrovės, prieš daugiau kaip dešimtmetį teorinė galimybė tiesti atšaką per Alytų tikrai buvo minima, bet tik kaip viena iš kelių alternatyvų. Jos atsisakyta kone per pirmus svarstymus.

Tiesa, neatmestina tikimybė, kad geležinkelio linijos pačiame Alytuje galėtų plėstis, tačiau tik tuo atveju, jei to reikėtų miesto pramonei. Būtų galima atgaivinti ir Alytaus geležinkelio krovinių stotį, bet kalbėti apie naują tiesioginio geležinkelio ruožą tarp Alytaus ir Vilniaus, kaip sudėtinę „Rail Balticos“ dalį, neverta. Mat per Alytų einantis geležinkelis buvo išardytas pačių miesto vadovų iniciatyva – palikta tik viena jo šaka, vedanti į pramoninį rajoną. Alytaus valdžia dar 2007-aisiais kreipėsi į tuometę Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad miestą kertantis geležinkelis būtų išardytas, o jo sankasa panaudota dviračių ir pėsčiųjų takui įrengti.