„Laimės žiburys“ iš toli nešvies, trukdo privatūs interesai
Anykš­čių ra­jo­no val­džios sie­kiams pra­re­tin­ti ant Liu­diš­kių kal­vos au­gan­čius ir „Lai­mės ži­bu­rio“ pa­mink­lą užs­to­jan­čius me­džius ir pa­da­ry­ti šį pa­mink­lą ma­to­mu iš to­li truk­do tai, kai pu­sė Liu­diš­kių kal­vos – pri­va­ti nuo­sa­vy­bė.

Anykščiuose pradėtas tvarkyti vienu iš šio krašto simbolių tapęs rašytojo Jono Biliūno kapas, daugeliui žinomas „Laimės žiburio“ vardu. Per dvejus metus už kone 60 tūkstančių eurų numatyta atnaujinti ant kapavietės esantį obeliską ir į Liudiškių kalvą, ant kurios palaidotas rašytojas, vedančius 100 laiptelių. Ateityje numatyta šį obeliską apšviesti. Tačiau net ir apšviestas šis „Laimės žiburys“ iš toli nešvies, nes jį užstoja ant kalvos gana tankiai augantys medžiai. Išretinti jų nevalia, nes tik pusė medžių yra valstybės, o kita pusė – privatūs.

Paminklas ant kapo

Anykščių „Laimės žiburys“ – tai paminklas-obeliskas, pastatytas ant 1958-aisiais šioje vietoje perlaidoto iš Anykščių kilusio rašytojo Jono Biliūno kapo. Susirgęs džiova, būdamas 28 metų šis rašytojas mirė Lenkijos Zakopanės sanatorijoje, o gimtuosiuose Anykščiuose jis buvo perlaidotas jau kito garsaus šio krašto rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko rūpesčiu. Perlaidoti J. Biliūno palaikus imtasi remiantis jo rašytiniu palikimu, parašytu eilėraščio forma, kuriuo jaunas miręs rašytojas išreiškė norą, kad jo kūnas ilsėtųsi tose vietose, kur jis bėgiojo būdamas piemenėliu. Prieš 60-metų perlaidojant J. Biliūno palaikus manyta, kad jie perlaidojami ant Liudiškių piliakalnio, tačiau prieš kelerius metus atlikti archeologiniai tyrinėjimai atskleidė, kad tai – ne piliakalnis, o smėlėta kalva.

Iki Anykščiuose nebuvo pastatytas medžių lajų takas, tapęs vienu aš gausiausiai lankomų Lietuvos turistinių objektų ir labiausiai garsinantis Anykščius, ko gero, labiausiai žinomais Anykščių simboliais buvo Puntuko akmuo bei „Laimės žiburys“. Tačiau pastarasis per 60 metų kiek nusidėvėjo: obeliskas apaugo apnašomis, išsiklaipė jo link vedantys laiptų akmenys, suklypo laiptų turėklai, ištrupėjo betoninė obeliską juosianti aikštelė. Vienas pirmųjų dėmesį į pavojingu tampančiu „Laimės žiburį“ buvo atkreipęs Anykščių regioninio parko vadovas Kęstutis Šerepka, kuris ėmėsi iniciatyvos tvarkyti paminklą bei ieškojo būdų iškirsti dalį ant Liudiškių kalvos augusių medžių bei „Laimės žiburį“ padaryti matomu iš toli. Tačiau regioninio parko parodyta iniciatyva, negavus lėšų šio paminklo tvarkymui, nebuvo įgyvendinta, o ją įgyvendinti ėmėsi Anykščių rajono savivaldybė.

Sutvarkytas, bet užgožtas

Anykščių rajono savivaldybei pavykus gauti lėšų, šio paminklo tvarkymo darbus prižiūrėsianti valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ su UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasirašė paminklo „Laimės žiburys“ tvarkymo darbų sutartį, kurios vertė 58 500 eurų. Du trečdalius šios sumos paminklo tvarkymui iš valstybės biudžeto skiria šalies Kultūros ministerija, likusį trečdalį darbų finansuoja Anykščių rajono savivaldybė. VĮ „Lietuvos paminklai“ laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Jonas Volodko „Lietuvos žinioms“ teigė, jog per šių metų rudenį restauratoriai atliko darbų už 10 tūkstančių eurų. Už šias lėšas sutvarkytas skardinis paminklo-obelisko stogas, nuo 14 metrų aukščio obelisko akmenų nuvalytos apnašos. Pavasarį bus tvarkomi į šio paminklo sudėtį įeinantys vitražai, antkapinė plokštė, metalinis rašytojo J. Biliūno bareljefas, pritvirtintas ant obelisko. Taip pat bus tvarkoma po obelisku esanti aikštelė bei lik obelisko kylantys laiptai.

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti šio skyriaus vedėjo pareigas Vida Jakniūnienė pabrėžė, jog per šiuos ir kitus metus už valstybės bei savivaldybės lėšas bus sutvarkytas tik pats „Laimės žiburio“ paminklas, tuo tarpu planai, išretinus medžius, šį paminklą padaryti matomą iš toli, greičiausiai įgyvendinti nebus. Pasak V. Jakniūnienės, ėmus aiškintis šią galimybę paaiškėjo, jog pusė ant Liudiškių kalvos augančių medžių yra privačių miškų savininkų nuosavybė, kita pusė medžių yra valstybės. „Turbūt keistokai atrodytų pusė išretintų, o pusė neliestų kalvos medžių“, – sakė laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas specialistė. Pasak jos, pirmiausia susitarti su privačių miškų savininkais dėl medžių retinimo, o po to ir sutvarkyti šiam tikslui privalomus dokumentus, užimtų labai daug laiko, tad, jos teigimu, bent jau artimiausiu metu „Laimės žiburys“, nors ir bus sutvarkytas, bet liks užgožtas.