Žuvinte – meldinės nendrinukės iš Baltarusijos
Glo­ba­liai nyks­tan­čios rū­šies – mel­di­nės ne­ndri­nu­kės – pa­ti­nė­lių Žu­vin­to re­zer­va­te gie­da tik sep­ty­ni. Tai dau­giau nei anks­tes­niais me­tais, bet ti­krai ge­ro­kai ma­žiau, nei ga­lė­tų gy­ven­ti sėk­min­gai at­kur­to­se ir pri­žiū­ri­mo­se jų bu­vei­nė­se. Šių me­tų ne­dri­nu­kių va­das sėk­min­gai pa­pil­dys rū­pes­tin­gai užau­gin­ti sa­va­ran­kiš­ki jau­nik­liai iš Bal­ta­ru­si­jos.

Kaimyninės šalies pelkėse gyvena pati didžiausia meldinių nendrinukių populiacija, o į Žuvinto biosferos rezervato direkciją birželio pirmomis dienomis atgabenti jaunikliai yra iš Zvanes pelkės, kuri, manoma, yra didžiausia žemapelkė Europoje. Penkiasdešimčia jauniklių, parvežtų su visais lizdais, rūpinasi Baltijos aplinkos forumo suburta gamtininkų komanda, kuriai vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis specialistas.

Meldinė nendrinukė yra vienintelė Europos žvirblinių paukščių rūšis, priskirta prie globaliai nykstančių rūšių

Visi šie nykstančios rūšies atkūrimo darbai yra sudėtinė meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimo dalis. Perkėlimas vykdomas siekiant sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate bei išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją. Specialiuose narveliuose įkurdinti guvūs paukščiukai bus tuoj perkelti į specialius voljerus pelkėje, kur toliau mokysis gyvenimo įgūdžių ir bus paleisti į laisvę. Meldinė nendrinukė yra vienintelė Europos žvirblinių paukščių rūšis, priskirta prie globaliai nykstančių rūšių

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, perkėlimas yra vienas iš būdų atkurti išnykusią, arti išnykimo ribos esančią populiaciją, tačiau bene sudėtingiausias. Reikėjo palyginti genetinius nendrinukių duomenis, įsitikinti buveinių panašumu ir tinkamumu, turėti daug kantrybės nuo ankstyvo ryto iki sutemų šerti, atrodytų, nepasotinamus paukščių jauniklius.

Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimins Žuvintą kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia turėtų sugrįžti. Nors meldinių nendrinukių perkėlimas dar niekuomet praktikoje neišbandytas, perkėlimo programa grįsta ilgamete specialistų patirtimi.

Meldinė nendrinukė minta vabzdžiais.

Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys Europos mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.

XX amžiuje išnyko beveik 95 proc. meldinių nendrinukių populiacijos. Daugiausiai dėl buveinių nykimo – drenažo, žemės apleidimo, intensyvaus žemapelkių ir aliuvinių pievų naudojimo. Įvairios pastarųjų metų gamtosauginės iniciatyvos skirtingose šalyse lėmė gerą kai kurių meldinei nendrinukei svarbių buveinių būklę. Nepaisant to, buveinių praradimas išlieka viena didžiausių grėsmių paukščio išlikimui. Buveinės nyksta dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės paskirties keitimo, šlapynių sausinimo ar žemės apleidimo – ūkinės veiklos nutraukimo. ​Kai kuriose teritorijose, kur sąlygos retiesiems paukščiams yra tinkamos perėti, populiacijos yra pernelyg mažos ir natūraliai jos nepajėgia atsikurti.