Žiema dar parodys ką moka: į Europą ir JAV plūstelės arktinis oras
Iš­kart po Nau­jų me­tų ga­li­me su­lauk­ti šal­tų per­mai­nų.

Pastaraisiais metais vis dažniau žiema savo tikrąjį veidą parodo būtent po Naujų metų. Tuo metu į Lietuvą plūstelti gerokai šaltesnės oro masės.

Dabartiniai klimato modeliai rodo, jog link Šiaurinės Amerikos, Europos ir tam tikrų Azijos dalių gali plūstelti poliarinis sūkurys.

Pastaraisiais metais šis fenomenas lėmė ekstremalius žiemiškus orus, tarp kurių ir 2014 metais JAV fiksuota rekordiškai žema oro temperatūra bei praėjusių metų „Pabaisa iš Rytų“, kuri Europoje lėmė atšiaurius orus.

Dabartiniai modeliai rodo, kad Naujaisiais metais (sausio pradžioje) dideliame aukštyje įvyksiantis poliarinio sūkurio pasidalinimas artimiausiomis savaitėmis minėtose vietovėse sudarys palankias sąlygas atšiauresniems žiemos orams.

Naujausias prognozes skelbia dr. Judah Cohen iš Atmosferos ir aplinkos tyrimų (AER) tarnybos, o jas papildo per paskutines savaites paviešinti kelių skirtingų mokslininkų sudaryti modeliai, rašo dailymail.co.uk.

Poliarinis sūkurys yra atmosferinės cirkuliacijos fenomenas, apsistojęs aukštai virš polių, atmosferos sluoksnyje vadinamame stratosfera.

Ši struktūra gali susilpnėti dėka neįprasto šiltėjimo polių regionuose, lemiančio pasidalinimus į mažesnius „seserinius sūkurius“, kurie gali nukeliauti už įprastos srities ribų.

Gruodžio mėnesio pabaigoje modeliai rodo, kad poliarinis sūkurys, esantis virš Skandinavijos, gali pasidalinti ir tapti dviem ar netgi trimis sūkuriais, atnešiančiais šaltus orus į vidutines platumas, o šiltesnius – į Arktį.

Stratosferinio poliarinio sūkurio poslinkis ar pasidalinimas, paskutinę gruodžio ir pirmąją sausio mėnesio savaitę, darosi vis labiau tikėtinas.

Pagal dabartinius duomenis, prognozuojama, kad arktinės oro masės plūstels per rytų Europą, taip pat sieks ir vidurio Europą, Balkanų pusiasalį, Viduržemio ir Juodosios jūros dalis bei tam tikrus Turkijos regionus.

Aukštai atmosferoje įvykstantis skilimas, galiausiai galėtų lemti panašų fenomeną troposferoje – atmosferos sluoksnyje, esančiame arčiausiai paviršiaus, kur ir vyksta didžioji dalis mūsų orų reiškinių.

Toks procesas paprastai trunka apie dvi savaites.

Poliarinio sūkurio pasidalinimas galėtų prisidėti tiek prie staigių, tiek prie vėlesnių pasekmių, kurių dauguma apima temperatūros žemėjimą ir ekstremalius žiemos reiškinius rytinėje JAV ir šiaurinėje bei vakarinėje Europos dalyse. Vietomis žiemiški orai čia gali sukelti tikrą chaosą.

Mokslininkai aiškina, kad staigus stratosferinis šiltėjimas įprastai priveda iki šiltos Arkties ne tik stratosferos sluoksnyje, bet ir paviršiaus lygyje.

Šiltesnė Arktis yra palanki aplinka vystytis atšiauresnėms žiemoms Šiaurinio Žemės pusrutulio vidutinėse platumose bei rytinėje JAV.

Poliarinio sūkurio pasidalinimas taip pat galėtų prisidėti prie Europoje užsitęsusio šaltojo periodo, vietomis tai atneštų ir itin smarkias pūgas.

Pagal dabartinius duomenis, prognozuojama, kad arktinės oro masės plūstels per rytų Europą, taip pat sieks ir vidurio Europą, Balkanų pusiasalį, Viduržemio ir Juodosios jūros dalis bei tam tikrus Turkijos regionus.

Kol kas užtikrintai pasakyti, kaip toliau klostysis ši situacija yra sudėtinga.

Kuo ilgiau užtruks poliarinio sūkurio sutrikimų rutuliojimasis, tuo daugiau laiko prireiks, kol jo poveikis pasieks mus visus.