Visuomeninė aplinkos apsauga – lyg policijos rėmimas
De­šimt par­la­men­ta­rų siū­lo ne­eta­ti­niams ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riams su­teik­ti tei­sę pa­žei­dė­jus gau­dy­ti vie­niems, ne­da­ly­vau­jant par­ei­gū­nams. Šie pa­brė­žia, kad vien en­tu­ziaz­mo tam ne­pa­kan­ka – rei­kia itin ge­ro pa­si­ren­gi­mo, o ne­eta­ti­niai ins­pek­to­riai jo kol kas sto­ko­ja.

Seimui šiuo metu yra pateiktos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti teisę savarankiškai tikrinti, ar žmonės tinkamai naudoja gamtos išteklius, pavyzdžiui, ar medžiojantieji ir žuvaujantieji turi šiai veiklai privalomus dokumentus. Nustatę pažeidimus neetatiniai inspektoriai galėtų patys surašyti aktus, apklausti įtariamuosius ir liudininkus, savo žinion paimti, o paskui pareigūnams perduoti nusikaltimų įrankius ir brakonierių grobį.

Vienas šios iniciatyvos autorių Valius Ąžuolas pabrėžia, kad neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikus daugiau galių jų veiklą būtų galima prilyginti policijos rėmėjų veiklai.

Tačiau Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Utenos valdybos viršininkas Lauris Martišius teigia, jog policijos rėmėjų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veikla yra nepalyginama. AAD Panevėžio valdybos viršininko Valdemaro Jakšto tikinimu, jei parlamentarų pasiūlymas bus priimtas, inspektorių gali sumažėti.

Kad veiktų greitai

V. Ąžuolas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Akmenės rajone, Kruopiuose, ūkininkaujanti jo žmona dažnai mato brakonierius ar jų paliktus pėdsakus, tačiau sutramdyti jų nei ji pati, nei kiti Kruopių žmonės neturi galių. „Visi puikiai žinome, kaip tobulėja brakonierių technika, skirta neleistinai medžioklei ar žvejybai, ir kiek daug žalos jie padaro“, – sakė parlamentaras. Jis pažymėjo, jog neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai patys negali drausminti brakonierių. „Jie privalo skambinti aplinkos apsaugos pareigūnams, laukti, kol šie atvažiuos, ir tuomet pasisiūlyti jiems į pagalbą“, – dėstė Seimo narys. Jis pabrėžė, jog per laiką, kai sulaukiama pareigūnų, brakonierių pėdos jau būna ataušusios.

Ir V. Ąžuolas, ir kiti minėtas pataisas teikiantys parlamentarai teigė manantys, kad neetatiniai inspektoriai turėtų veikti kaip policijos rėmėjai. Esą tuomet potencialūs pažeidėjai gerai pasvarstys, ar verta rizikuoti imantis neteisėtos veiklos.

Noro nepakanka

„Kad taptum aplinkos apsaugos pareigūnu, privalai turėti universitetinį išsilavinimą, išlaikyti egzaminus į valstybės tarnybą ir laimėti konkursą toms pareigoms eiti. O konkursai būna nemaži“, – konstatavo AAD Panevėžio valdybos viršininkas V. Jakštas. Jis pridūrė, jog neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi bent šiuo metu gali tapti pilnametystės sulaukę nepriekaištingos reputacijos piliečiai, išklausę atitinkamą instrukciją ir išlaikę egzaminus, patvirtinančius, kad jie yra susipažinę su neetatinio inspektoriaus veikla. Anksčiau reikėdavo turėti bent porą rekomendacijų, dabar ir jų nebereikalaujama.

„Noriu pabrėžti, kad aplinkos apsaugos pareigūnams keliami itin dideli reikalavimai, reikia turėti didelį žinių bagažą, gerai išmanyti teisę, nes dėl menkiausios klaidos gali atsidurti teisme“, – kalbėjo V. Jakštas. Už aplinkosaugos pareigūnų klaidas bent iš dalies atsako jų darbovietė. „Kas atsakys už neetatinių inspektorių klaidas?“ – klausė valdybos viršininkas. Jis pridūrė, kad šiuo metu net ir aplinkosaugos pareigūnai po vieną gaudyti pažeidėjų niekada nevyksta, to neleidžia nustatyta tvarka. „Man sunku įsivaizduoti, kad neetatiniai inspektoriai rinktųsi draugėn ir būriais eitų gaudyti pažeidėjų. Taip elgtųsi nebent neetatinių inspektorių pažymėjimus turintys medžiotojai ar žvejai, kuriems svarbu nuo brakonierių apginti savo medžioklės ar žvejybos plotus“, – svarstė V. Jakštas.

Reikia suteikti žinių

AAD Utenos valdybos viršininkas L. Martišius nesyk yra susidūręs, kad nurodydami motyvus, kodėl norėtų tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, žmonės tvirtina, jog aplinkosaugos labui nori dirbti taip, kaip dirba policijos rėmėjai. „Tuomet tenka aiškinti, kad aplinkosaugininkų darbas iš esmės skiriasi nuo policininkų ir policijos rėmėjų veiklos“, – sakė jis. L. Martišius teigė, jog policijos veikloje daug greičio, veiksmo, o aplinkosaugininkams reikia kantrybės, atkaklumo, daug laiko, o būtent laiko sąnaudos tampa pagrindine priežastimi, kodėl vis sunkiau į reidus pasikviesti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių.

Anot jo, tokiems inspektoriams teoriškai būtų galima suteikti daugiau teisių, bet tam reikia juos gerai ir atsakingai parengti. „Net ir surašyti aktą už menkiausią pažeidimą nėra paprasta, reikia žinių“, – tikino valdybos viršininkas. Drauge jis pabrėžė, jog būta ne vieno atvejo, kai be pareigūnų į tariamus reidus išėję neetatiniai inspektoriai patys brakonieriavo ar bandė pasipelnyti iš pažeidėjų, kitaip sakant, reikalavo kyšių.

AAD direktorius Vaidas Laukys „Lietuvos žinias“ raštu informavo palaikantis iniciatyvą neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau galių. Jis pažymėjo, jog didesnė galia privalėtų būti lygiavertė jiems teksiančiai atsakomybei. „Labai svarbu užtikrinti tinkamą pažeidimų nustatymą ir fiksavimą, kad aplinkos apsaugos pareigūnams būtų sudarytos galimybės toliau tinkamai tęsti procedūras, reikalingas poveikio priemonėms taikyti“, – dėstė V. Laukys.