Virš Antarktidos užfiksavo įspūdingas debesų „gatves“
„NA­SA Earth Ober­va­to­ry“ pa­si­da­li­no nuo­trau­ka, ku­rio­je už­fik­suo­tas vaiz­das, lyg virš An­tark­ti­dos bū­tų nu­ties­tos de­be­sų li­ni­jos.

Vos už kiek daugiau nei 800 km. nuo Vakarų Antarktidos, virš atvirų Amundseno jūros vandenų plonomis, paraleliomis linijomis rugsėjo mėnesį buvo ištįsusios debesų serijos. Šį reginį užfiksavo „Moderate Resolution Imaging Spectrometer“ (MODIS) spektrometras.

Ilgos paralelios kamuolinių debesų juostos, dar vadinamos debesų juostomis, galiausiai yra ne kas kitas, kaip akivaizdus gamtos bandymo subalansuoti energijos skirtumus, rezultatas.

Kas čia vyksta?

Įkaitusio oro kolonos kyla per atmosferą, nustumdamos karštį tolyn nuo jūros paviršiaus. Oro masės kyla iki kol susiduria su šiltesnio oro sluoksniu (temperatūros inversija).

Šis sluoksnis atlieka tarsi dangčio vaidmenį, dėl ko kylančios įkaitusio oro kolonos ritasi ir verčiasi atgal, formuodamos paralelius besisukančio oro cilindrus.

Aukštutiniame šių cilindrų krašte (kylantis oras), formuoja debesis. Ties apatiniu kraštu (besileidžiantis oras) dangus yra giedras.

Šiuo atveju, tikėtina kad vėsus oras buvo pučiamas nuo Antarktidos ir jūras dengiančio ledo. Jam pasiekus šiltesnį, atvirą vandenyną, vėjai surinko karštį ir drėgmę ir iš jų suformavo įkaitusio oro kolonas ir debesis.