Ventės rage – paukščių rekordas
2018-ie­ji įeis į pa­ukš­čių žie­da­vi­mo sto­ties Ven­tės ra­ge is­to­ri­ją – per šį mig­ra­ci­jos se­zo­ną jau su­žie­duo­tas re­kor­di­nis nuo pat 1929 me­tų, kai ši sto­tis bu­vo įkur­ta, spar­nuo­čių skai­čius.

„Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: jau turime 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius tik didės, nes migracija dar nesibaigė, tinklus, gaudykles planuojame išmontuoti tik lapkritį. Labai įdomūs metai, nes vienų rūšių sumažėjo, o kitų – gerokai padaugėjo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Šįmet viršytas ankstesnis 105 tūkst. sužieduotų paukščių rekordas, užfiksuotas 2003-iaisiais. 100 tūkst. sužieduota 2002 metais.

Mažiau varnėnų

Anot V. Jusio, itin aktyvią migraciją šiais metais lėmė labai gera, sausa vasara. „Paukščiai sėkmingiau vedė jauniklius, daugiau jų išliko. Pernai, pavyzdžiui, kai buvo itin lietinga, šalta, nemažai jauniklių žuvo. Jie per anksti iššokinėdavo iš lizdų, permirkdavo, sušaldavo. O šie metai – puikūs, todėl ir migrantų tiek daug“, – teigė ornitologas.

Kita priežastis – palankūs skrydžiui vėjai, mat į pietus traukiantiems sparnuočiams nepatinka, kai vėjas pučia į uodegą, jiems nepalankus yra šiaurys. „Pietvakarių, vakarų vėjai tinkamiausi. Įdomu, kad ir pati masinė paukščių migracija šiais metais prasidėjo visa dekada anksčiau nei įprastai – apie rugsėjo 5-ąją. Skrenda sparnuočiai ir toliau. Vien per dvi pirmąsias spalio savaites sužiedavome per 40,6 tūkst. sparnuočių. Spalio 4 dieną – per 7,2 tūkstančio. Keista, tačiau šiemet itin mažai pagavome varnėnų, kurių migracija vyksta birželio-liepos mėnesiais: tik apie 6 tūkstančius. Pernai šis skaičius siekė 28 tūkstančius. Užtat labai daug ilgauodegių, mėlynųjų, didžiųjų, šiaurinių pilkųjų zylių, nykštukų, liepsnelių“, – vardijo jis.

Beje, mažiausi Lietuvoje, vos 5–6 gramus sveriantys nykštukai yra gana ištvermingi skrajūnai: vienas Juodkrantėje sužieduotas nykštukas jau po paros, perskridęs Baltijos jūrą, buvo sugautas Švedijoje.

Mokslininkams Ventės rage šiemet jau pavyko sužieduoti ne tik apie 140 rūšių paukščių, bet ir apie 1 tūkst. šikšnosparnių, paženklinti per 11 tūkst. laumžirgių.

Žnaibosi ir gąsdina

Ornitologai pasakoja, kad paukščių žiedavimas yra ir labai atsakingas, neretai varginantis, ir smagių akimirkų teikiantis darbas. Pavyzdžiui, originaliai į tinklus, gaudykles viliojami naktiniai paukščiai mažieji apuokai, tam naudojami cypsintys guminiai žaisliukai. Pasirodo, jų garsas primena pelės cypsėjimą ir taip apgauna medžioklį.

Ventės rago ornitologinėje stotyje šiemet sužieduota per 13 tūkst. paukščių./Vytauto Jusio nuotrauka

Įkliuvę į tinklus sparnuočiai demonstruoja keisčiausias savo elgesio išraiškas. Lietuvoje per migraciją matomos išskirtinio grožio ilgauodegės zylės yra tokios bendruomeniškos, kad vienai jų įkliuvus į tinklą kitos būrio „kolegės“ ne tik neaplenkia spąstų, bet ir supuola „gelbėti“ sugautosios.

Storus ir didelius snapus turinčios juodagalvės sniegenos labai plačiai išsižioja ir taip gąsdina žmones. O daugiausia fizinio skausmo sukelia ne aštrianagiai plėšrieji paukščiai, bet smulkutės mėlynosios zylės. „Jos labai savitai ginasi: aštriu snapu kerta į pirštą ir įkirtusios tą snapą dar pasuka. Kai taip apžnaibo šimtai zylių per dieną, būna nesaldu“, – juokėsi ornitologas.

Grąžina vasarą

Iki šiol paslaptingu reiškiniu laikoma paukščių migracija yra ne tik mokslininkus dominanti jų darbo sritis, bet ir puiki atrakcija gamtos mylėtojams. „Kone kasdien į Ventės ragą atvyksta moksleivių, užsienio kolegų grupės. Sulaukiame ir pagalbos, ir smalsuolių“, – teigė V. Jusys.

Vytautas Jusys: “Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: jau turime 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius tik didės, nes migracija dar nesibaigė."/Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka

Įdomu tai, kad dabar Kuršių nerijoje ar pamaryje galima tarsi persikelti laiko tiltu ir bent akimirkai sugrįžti į vasarą. Mat žemyne miškai, pievos, miestai jau ištuštėję, nebegirdėti sparnuočių čirškėjimo. Tuo metu pusiasalyje – tikras paukščių turgus: migrantai nutupia medžių šakas, keliauja pajūriu, ilsisi, maitinasi, ir šie garsai bei vaizdai tampa ryškiu kontrastu rudens tylai.

Migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai – per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Kaliningrado srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje. Tad nuo rutinos, triukšmo ir darbų pavargę didmiesčių gyventojai turi progą ne tik išgirsti vasaros giesmių, bet ir pamatyti žadą atimančių vaizdų. Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos praskrenda net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą būtina žinoti ir tai, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos, beje, turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.

Vos 5-6 gramus sveriantys nykštukai yra ištvermingi skrajūnai./Deniso Nikitenkos nuotrauka