Užklupus karščiams gydytojas patirties siūlo semtis iš pietiečių
Kli­ma­to­lo­gų tei­gi­mu, prie karš­čių teks pri­pras­ti – jų bus ir ki­tais, ir dar ki­tais me­tais. Kaip pri­pras­ti prie nuo­la­ti­nės aukš­tos lau­ko tem­pe­ra­tū­ros, pa­ta­ria šei­mos gy­dy­to­jas.

„Organizmas prie karščių pripranta per savaitę ar 10 dienų. Visi turbūt patys pastebėjo, kad išvažiavus į šiltus kraštus pirmos dienos būna sunkios, būna karšta, nežinai, ką apsirengti. Po savaitės, žiūrėk, jau visai neblogai, vakare gal netgi norisi užsikloti, nes jau vėsoka“, – laidoje „Laba diena, Lietuva“ paaiškino šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Kai vasarą karščiai vyrauja nuolat, organizmas prie jų pripranta. Tačiau permainingi orai organizmui yra kur kas pavojingesni.

„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nuovargio nuo karščio, rečiau dėl perkaitimo, kuris mažai kuo skiriasi nuo peršalimo. Lygiai taip pat krečia šaltis, labai stipriai prakaituojama, skauda raumenys, galva, galbūt pykina, pakyla temperatūra. Rimčiausias pažeidimas, kurio ir reikėtų vengti – šilumos smūgis, kai, be minėtų simptomų, pakyla kūno temperatūra virš 40 laipsnių ir atsiranda sąmonės sutrikimo požymių“, – sakė V. Morozovas.

Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų maitintis vyraujant karščiams, šeimos gydytojas pataria imti pavyzdį iš pietiečių.

„Siūlau pasižiūrėti į tuos žmones, kurie visada gyvena karštyje, pavyzdžiui, ispanus, graikus. Nepamirškime apie siestą. Sočiau valgyti reikėtų, kai atvėsta, t. y. anksti ryte ir vėlai vakare. Tada reikėtų planuoti ir visus darbus. O dieną palikime nedideliems užkandžiams tam, kad gautume energijos, t. y. angliavandeniams, ir vartokime daug skysčių“, – patarė V. Morozovas.