Unikali galimybė pasivaikščioti po Žuvintą
Ry­toj, ko­vo 10 die­ną, Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­ja no­rin­tiems ap­lan­ky­ti di­džiau­sią Lie­tu­vos Žu­vin­to pel­kę bei ste­bė­ti par­skren­dan­čius pa­ukš­čius ren­gia pa­žin­ti­nį žy­gį per Žu­vin­to eže­rą ir aukš­ta­pel­kę.

Pasak rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, vieversiai neparskrido per šv. Motiejų (vasario 25 dieną), kovo 4 dieną neišvydome kovarnių, tad verta pabandyti patikrinti, ar pagrįstai kovo 10 diena vadinama Keturiasdešimties paukščių diena. Galbūt Paukščių mėgiamas Žuvintas būtent šią dieną sulauks daug sugrįžtančiųjų sparnuočių.

Baigiami atlikti numatyti gamtotvarkos darbai Amalvos pelkėje šį pavasarį nukreips polaidžio vandenis į pelkę po kelių dešimčių metų pertraukos.Žuvinto biosferos rezervato direkcijos nuotrauka

Žygio metu bus galima pamatyti ir kaip tvarkomas Žuvintas. Ant susiformavusio ledo baigiantis žiemai gamtotvarkininkams pagaliau pavyko drąsiai užvažiuoti su technika ir iškirsti sumedėjusią augmeniją, panaikinti daug kelmų ir kupstų Žuvinto palių pietinėje dalyje – Kiaulyčios pelkėje. kaip pasakojo A. Pranaitis, šią žiemą darbus sunkino šlapynėse susiformavęs sausledis – ant žolių kupstų, nendrių stiebų pasikabinęs plonas ledas, po kuriuo atslūgus vandeniui, liko didelis oro tarpas. Važinėti tokiose vietose labai nelengva, daug kur plonas pakibęs ledas neišlaiko net žmogaus svorio ir lūžta. Tačiau ir tokiomis sąlygoms Žuvinte pavyko sutvarkyti kelių dešimčių hektarų teritoriją.

Tad kol dar pavasario šiluma neištirpdė ledo, gamtos mylėtojai rytoj turės unikalią galimybę pasivaikščioti po Žuvintą, pasidairyti po tas vietas, kurias greitai užims sugrįžę paukščiai.

Kol gamta miega

Žuvinto biosferos rezervate žiemą, kol gamta miega, gamtotvarkininkai pavasariui ruošia Amalvos pelkėje, kur vandens lygio atstatymo darbai vykdomi jau nuo 2009 metų. Amalvos pelkę nuo Žuvinto skiria moreninis gūbrys. „Patvenkus melioracinius griovius ir taip atkūrus vandens lygį auštapelkės šiauriniame ir vakariniame pelkės pakraščiuose, palaipsniui vietoje krūmokšniais ir pavieniais medžiais apaugusios degradavusios aukštapelkės atsikurs aukštapelkė su jai būdinga specifine augalija ir gyvūnija“,– sakė Argaudas Stoškus, LIFE projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ koordinatorius.

Melioracijos padariniai

Kaip pasakojo gamtotvarkininkai, prieš melioraciją šių pelkės pakraščių vandens lygis būdavo palaikomas iš beveik 16 kvadratinių metrų baseino bei aukštapelkės pritekančio vandens. Tai užtikrindavo pelkės pakraščio drėkinimą net ir sausuoju laikotarpiu. Situacija radikaliai pasikeitė XX amžiaus septintajame dešimtmetyje šiaurinėje pelkės dalyje įrengus Amalvo polderį ir vakariniu pakraščiu iškasus didelio skerspjūvio melioracijos griovį, kuris beveik penkis dešimtmečius pelkei taip svarbų vandenį nukreipdavo tiesiai į Dovinės upę.

Įdomiausias Žuvinto biosferos rezervato vietas "Google Maps" žemėlapyje.

„Siekiant bent iš dalies atkurti prieš melioraciją buvusias hidrologines sąlygas teko išmokėti kompensacijas arba išpirkti valstybei daugiau kaip 30 ha privačių žemės sklypų, pertvarkyti melioracijos sitemas, rekonstruoti pylimų atkarpas. Tačiau šis ūkinės naudos praradimas ir patirti kaštai bus kompensuoti pelkės visuomenei teikiama nauda. Palaikant aukštesnį vandens lygį durpės skaidymąsi pakeis durpėdaros procesai, dėl ko ne tik, kaip minėta, atsikurs bioįvairovė, bet sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas, azoto išsiplovimas. Remdamiesi šiltamio efektą sukeliančių dujų emisijų taršos leidimų esama bei prognozuojama kaina apskaičiuota, kad pelkės vandens lygio atkūrimo kaštai turėtų atsipirkti per 5–22 metus. Taip pat sumažės tarša azotu, o užliejami apypelkiai absorbuos dalį iš dirbamų laukų atnešamų maistmedžiagių taip gerindami iš pelkės ištekančio vandens kokybę“, teigia A. Stoškus.