Tikra retenybė: užfiksavo ir šiaurės pašvaistę, ir mėnulio vaivorykštę
Du, vie­ni iš­skir­ti­niau­sių mū­sų pa­sau­lio at­mos­fe­ri­nių ste­buk­lų, bu­vo įam­žin­ti uni­ka­liuo­se kad­ruo­se.

Antradienio naktį virš Laplandijos, Švedijoje, šiaurinė pašvaistė surengė įspūdingą pasirodymą greta ypač retai regimos mėnulio vaivorykštės.

Dvigubas šių garsių fenomenų pasirodymas įvyko Abisko apylinkėse, į šiaurę nuo Šiaurinio poliaračio. Nereikia net sakyti, kaip apstulbinti buvo šio reginio liudininkai.

Kad būtų galima matyti mėnulio vaivorykštę naktinis dangus privalo būti ypatingai tamsus, be to, priešingoje pusėje nei mėnulis turi lynoti. Būtent dėl tokios unikalios kombinacijos mėnulio vaivorykštės yra matomos gerokai rečiau negu įprastos, saulės suformuotos vaivorykštės, rašo dailymail.co.uk.

Mėnulio vaivorykštės formuojasi panašiu principu kaip ir saulės vaivorykštės, tačiau ją suformuoja ne saulės, o nuo mėnulio spindima šviesa, keliaujanti per ore tvyrančias vandens daleles.

Mėnulio šviesa spindi ant drėgmės lašelių. Žmogaus akiai yra sunku išskirti atskiras jos spalvas, dėl ko ji atrodo besanti baltos spalvos. Visgi, ilgo išlaikymo fotografijose pasirodo jau visos vaivorykštės spalvos.

Mėnulio vaivorykštes lengviau stebėti, kuomet mėnulis yra arti pilnaties. Būtent visų šių faktorių kombinacija lemia tai, kad mėnulio vaivorykštės yra tokios retos.

Mėnulis privalo būti mažiau nei 42 laipsnių aukštyje virš horizonto, labai tamsiame danguje.

Pirmą kartą istorijoje mėnulio vaivorykštė Aristotelio buvo paminėta dar 350 metų prieš Kristų.