Tai tik pradžia – ateityje pamiršime atostogas prie jūros?
Že­mės po­liai be le­do, van­de­ny­nai be de­guo­nies ir žmo­nėms ne­įma­no­mos gy­ven­ti vie­to­vės. Tai tik ke­le­tas spar­čiai be­si­kei­čian­čio kli­ma­to pa­da­ri­nių.

Į šį sąrašą reikia pridėti ir dar vieną punktą: pakrantės be paplūdimių. Šis procesas įsibėgėja ir klimato kaita fiziškai atima paplūdimius iš žmonių.

Vanduo kyla, pakrantės plotas mažėja, norintys pailsėti likusiai pakrantės daliai daro dar didesnį spaudimą ir kelios vyriausybės jau ėmėsi drastiškų veiksmų, kad būtų apribota tolesnė žala – uždraudė lankytojams eiti į paplūdimius.

Tailando valdžia paskelbė, kad ji uždaro vieną iš garsiausių (Maya Bay aut. past.) paplūdimių 4-iems mėnesiams. Priežastys? Leisti šalia esantiems koraliniams rifams bent kiek atsigauti nuo milijonų lankytojų daromo poveikio, tai yra nuo fizinės taršos įvairiomis šiukšlėmis iki tiesioginio koralinių rifų naikinimo rankomis ir plaukiojančiais laivais. O kadangi kylantis vandenynų vanduo dar ir šiltėja, kad koralinių rifų ekosistemos atsistatytų, joms reikia ilgesnės pertraukos.

Keletas kitų Pietryčių Azijos salų padarė tokį patį sprendimą – uždarė paplūdimius, kad jūros gyventojai pagaliau irgi gautų savotiškas atostogas nuo žmonių, galėtų atsigauti.

Taip, tai skamba ne itin maloniai. Tačiau reikia pripažinti, kad tai teisingas sprendimas. Daugelis žmonių mano, kad paplūdimiai yra visuotinė viešoji teisė ir priklauso visiems, bet jie yra žymiai daugiau nei vien tik mūsų vasaros atostogų planai.

Įvairūs organizmai, esantys virš ir šalia vandens, ten nuolat gyvena, net jei mes jų ir nematome. Be paplūdimių, dauguma šių organizmų praranda savo namus, rizikuodami išnykti.

Kaip praneša „The Outline“, apsauginiai paplūdimių uždarymai Pietryčių Azijoje taip pat reiškia, kad gali būti prarastos dešimtys tūkstančių darbo vietų ir dažnu atveju besivystančiose šalyse, kuriose turizmas yra itin svarbi ekonomikos šaka, o kai kada ir pagrindinė.

Pietryčių Azija ir jos paplūdimių problemos gali pasirodyti nelabai aktualios, tačiau tai yra globali problema ir ji tik didėja. 2017 metais JAV atlikta „Geologic Survey“ studija parodė, kad be žmogaus įsikišimo, iki dviejų trečdalių Pietų Kalifornijos paplūdimių per artimiausią amžių tiesiog išnyks dėl erozijos. Nuo to kenčia ir mūsų Baltijos pakrantė, kuriai kiekvienais metais reikia vis daugiau lėšų, kad būtų sutvarkytas paplūdimys ir atvešta papildomai smėlio. Baltijos jūra po truputi iš mūsų atiminėja pakrantę.

Iki 2100 metų jūrų lygis, priklausomai nuo to, kiek dar įšils Žemė, gali pakilti nuo 0,2 iki 2 metrų. Tai gali, tiesiogine to žodžio prasme, praryti daugumą pasaulio paplūdimių. Uždraudimas žmonėms lankytis paplūdimiuose gali nuvilti, bet norint išsaugoti ekosistemą, toks sprendimas yra būtinas.