Šunį užstojo tūkstančiai italų
Dau­gy­bė žmo­nių pa­si­ra­šė pe­ti­ci­ją, rei­ka­lau­jan­čią pa­leis­ti šu­nį, ku­rį po­li­ci­ja kon­fis­ka­vo kai­my­nams pa­sis­kun­dus, kad jis per gar­siai lo­ja.

#FreeMiro peticiją sukūrė šuns savininkė Eva Munter. Moteris tikina, kad jos Maremos ir Abrucų aviganis Miro buvo paimtas remiantis nepagrįstais kaltinimais triukšmu.

„Miro yra mano šeimos narys, – rašo E. Munter. – Jis turi namus ir didelį sodą, tinkamą lakstyti bei žaisti. Miro buvo paimtas iš mūsų tarsi koks daiktas, o ne gyvas padaras, turintis jausmus.“

E. Munter ir jos partneris jau du sykius bausti už tai, kad Miro garsiai loja. Žiemą pora sumokėjo dvi baudas: 70 ir 154 eurus. Kovo 22 dieną policija atėmė 3 metų augintinį, kai kaimynai trečią kartą pasiskundė dėl triukšmo mažame Roveré della Luna miestelyje Trentine. Šįsyk E. Munter atsisakė mokėti baudą, todėl skundą svarstys teismas. Iki tol Miro bus uždarytas šunidėje.

Savo peticijoje E. Munter tvirtina, kad jokie kiti kaimynai niekada nėra priekaištavę dėl didelio triukšmo, o naktį Miro būna name, todėl niekam netrukdo. Šeimininkė taip pat sako ištyrusi šunų konfiskavimo atvejus, bet visi jie susiję su gyvūno nepriežiūra arba patiriamu smurtu. „Vienintelis šio įsakymo rezultatas – pakenkti Miro“, – aiškina E. Munter.

Moters reikalavimą atiduoti augintinį palaiko ir gyvūnų teisių organizacija „Enpa“. Ji pažymi, kad šuo kenčia šunidėje, o tokius klausimus reikia spręsti pasitelkus sveiką protą, toleranciją ir abipusę pagarbą.

Per savaitę peticiją, reikalaujančią išlaisvinti Miro, pasirašė 90 tūkst. žmonių. Netrukus parašų skaičius jau viršijo 160 tūkstančių, ir jų toliau gausėja šimtais kas valandą.

Tai ne pirmas kartas, kai italai suvienijo jėgas, kad išgelbėtų keturkojį draugą. Pernai birželį šimtai tūkstančių Italijos gyventojų stojo į kovą už Aisbergą – šunį, kurį Danijoje buvo nurodyta sunaikinti, nes veislė laikoma pavojinga žmonėms. Aisbergo šeimininkas italas nežinojo, jog augintinį laiko neteisėtai. Per muitinės patikrą jis pateikė teisingus dokumentus apie Argentinos mastifą.

„Enpa“ įdėjo milžiniškas pastangas, kad šuo būtų išgelbėtas: po peticija internete buvo renkami parašai, prie Danijos ambasados vyko protestai, į reikalą įsitraukė Italijos politikai ir popžvaigždės. Galiausiai ši istorija baigėsi laimingai – Aisbergui leista grįžti namo į Italiją.

Įstatymai dėl potencialiai pavojingų šunų veislių Italijoje švelnesni nei daugelyje kitų Europos valstybių. Čia keturkojams nebūtina dėti antsnukių ir vedžioti su pavadėliais. Italijoje nebaisu paglostyti bet kokį nepažįstamą šunį, lūkuriuojantį šeimininko prie parduotuvės ar bėgiojantį kur nors parke, nes žmonių mylimi augintiniai yra draugiški.

Маremos ir Abrucų aviganiai – iš šių Italijos regionų kilę šunys, turintys tankų baltos, gelsvos ar šviesiai rusvos spalvos kailį, su ilgomis nukarusiomis ausimis.