Stulbinama sniego galia: kaip įvyksta sniego lavinos?
Eu­ro­po­je šėls­tant snie­go aud­roms, kai ku­rios ša­lys snie­go se­niai tiek ne­ma­tė. De­ja, bet tai ne vi­sa­da at­ne­ša tik žie­miš­ką gro­žį.

Kalnuotose vietovėse itin gausus sniegas gali būti ir skaudžių nelaimių priežastis – kyla sniego lavinos, kurios pasiglemžia ir žmonių gyvybes.

Jų Europoje dėl sniego kaltės per pastarąsias savaites žuvo 24.

Griaunamoji jėga

Lavina yra vadinama sniego srovė, judanti žemyn kalno šlaitu, kuri dažniausiai susiformuoja dviem skirtingais būdais: plokštėmis arba puriu sniegu.

Puraus sniego lavina pasileidžia iš tam tikro taško ir plinta žemyn kalnu.

Plokščių lavina vyksta, kuomet virš silpnesnio sniego sluoksnio esama tankesnio arba bent tvirtesnio sniego ir tuomet tas tvirtesnis sluoksnis būna linkęs atsikabinti nuo šlaito, tarsi stiklo plokštė. Tuomet visas tas sniegas nusirita žemyn vienu ir tuo pačiu metu.

Lavinas gali sukelti žmonių vykdoma veikla, pavyzdžiui slidinėjimas slidėmis arba snieglentėmis. Tačiau yra ir natūralių to priežasčių.

Tarp natūralių sniego lavinų sukėlėjų yra naujai iškritęs sniegas, ryškus temperatūros pasikeitimas, sniego karnizų subyrėjimas ir netgi žemės drebėjimai.

Ryškų vaidmenį tame atlieka ir vėjas, nes jis gali pernešti sniegą iš priešvėjinės vietovės į pavėjinę kalno pusę.

Lavinos dažniausiai yra drėgnos arba sausos ir jų susiformavimui prireikia atskirų orų sąlygų faktorių.

Drėgnosios lavinos susiformuoja kuomet virš tirpsmo taško esama staigaus šiltėjimo. Tai leidžia dideliam vandens kiekiui judėti per sniego dangą ir ją silpninti, kas gali sudaryti pavojingas lavinos sąlygas.

Sausos lavinos dažniausiai yra vėjo sunešto sniego arba susikaupusio šviežio sniego rezultatas. Šio tipo lavinos gali tekėti greičiau nei drėgnosios lavinos.

Įsibėgėjusi lavina judėdama kalnu žemyn gali išvystyti įspūdingą greitį. Kai kada tai pasiekia didesnį nei 300 km/h greitį.

Nacionaliniuose miškuose lavinos kasmet pražudo daugiau žmonių, negu bet kokie kiti gamtos pavojai.

Slidinėjimo vietovėse patruliai reguliariai vykdo lavinų sušvelninimo darbus, pavyzdžiui, sprogmenų pagalba sumažina lavinų pavojų bei uždaro patekimą į pavojingomis laikomas vietoves.

Tačiau visuomet atsiranda žmonių, kurie rizikuoja bei ignoruoja bet kokius perspėjimus ir skuba į nesaugaus slidinėjimo zonas, kad pasimėgautų šviežiu, nepaliestu sniegu.

Ekspertai pabrėžia būtinybę prieš keliaujant į neišvystyto slidinėjimo vietas imtis papildomų atsargumo priemonių. Tačiau net ir išvystytose slidinėjimo vietose gali nutikti itin skaudžių nelaimių, dėl itin ekstremalių orų sąlygų, sniego audrų.

Gyvybiškai svarbu yra pasirūpinti ir tinkama saugos įranga. Įranga padedanti lavinų atvejais apima specialius siųstuvus ir kastuvus, galinčius padėti žmones lengviau surasti.

Taip pat yra sukurtos specialios sniego lavinų oro pagalvės, kurios gali padėti nukentėjusiam asmeniui išlikti sniego paviršiuje, o ne būti palaidotam po lavina.