Stirnos kelia galvos skausmą ūkininkams: nebežino, kaip apsaugoti pasėlius
Di­dė­jan­ti stir­nų ir el­nių po­pu­lia­ci­ja – ti­kras gal­vos skaus­mas ūki­nin­kams. Jie sa­ko ne­be­ži­nan­tys, kaip gin­tis nuo el­nių ir stir­nų ban­dų. Ne­pa­de­da net spe­cia­lios tvo­ros ar re­pe­len­tai. Pri­sti­gę mais­to miš­ke, žvė­rys nio­ko­ja rap­sų lau­kus.

Pastaraisiais metais per laukus šuoliuojančios stirnos jau nieko nebestebina. Šių miško žvėrių populiacija tokia didelė, kad ūkininkų laukuose pastebimos besiganančios ištisos įsidrąsinusių stirnų ar elnių kaimenės.

Nuo stirnų ir elnių bene labiausiai kenčia šiaurės Lietuvos ūkininkai. Žemės čia derlingos, auginama daug rapsų. Tad ir kanopinių populiacija didžiausia. Joniškio rajono ūkininkas Sigitas Petraitis sako nebežinantis, kaip gintis nuo žvėrių. Išbandė įvairiausius būdus. Tačiau laukai vis tiek atrodo kaip stirnų ir elnių stovyklavietės.

Rūpintis miško žvėrimis ir reguliuoti jų populiaciją yra pavesta medžiotojų būreliams. Žiemą jie turi pripildyti šėryklas pašarų mišinio.

Pasak ūkininkų, miške pašarų žvėrims per mažai, todėl kanopiniai ir siaubia laukus. O ūkininkai daugybę metų su medžiotojų būreliais kovoja dėl kompensacijų. Jos skaičiuojamos remiantis vidutiniu metų derliumi, pagal vidutinę rinkos kainą, nors nukenčia patys geriausi laukai. Tiesa, ne visi išdrįsta bylinėtis su medžiotojais.

Ūkininkai viliasi, kad ši snieguota žiema padės tiksliau suskaičiuoti stirnų ir elnių populiaciją. O į išaugusį kanopinių skaičių atsižvelgs Aplinkos ministerija ir padidins leidžiamų sumedžioti žvėrių kvotas.