Siūloma griauti Anykščių užtvanką
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ins­ti­tu­ci­joms ra­gi­nant iš­ar­dy­ti užt­van­kas ir taip upėms grą­žin­ti pir­mi­nį jų vaiz­dą, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo šį pro­ce­są pra­dė­ti nuo Anykš­čių.

Anykščiuose šiuo metu netyla Aplinkos ministerijos (AM) įkvėpti svarstymai, kas būtų išardžius šiame mieste prieš 32 metus pastatytą užtvanką, patvenkusią Šventosios upę. AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pabrėžė, jog anykštėnai šalyje galėtų būti pirmi, parodę sąmoningumą ir davę pritarimą griauti gamtai žalą darančią užtvanką. Anykščių rajono mero pareigas šiuo metu einantis Sigutis Obelevičius tvirtino, kad ir jis, ir kiti anykštėnai sunkiai įsivaizduoja, kaip gyvuotų kurortinė vietovė, kai, nuleidus Šventosios vandenį, jos pakrantės virstų dvokiančiu dumblynu.

Sovietmečio palikimas

Minėtų svarstymų iniciatorius – anykštėnų į Seimą išrinktas Antanas Baura. „Iniciatyvą ardyti užtvankas, kurios yra gamtai buvusios priešiškos sovietinės sistemos palikimas, rodo ES institucijos, o jų direktyvomis vadovaujasi Aplinkos ministerija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Paprašytas AM specialistų, A. Baura sukvietė anykštėnus į susitikimą, kuriame pateikta informacija, kodėl reikėtų ardyti užtvankas.

A. Baurai įspūdį padarė per susitikimą išgirstas teiginys, jog ES valstybėse išardyta daugiau kaip 3 tūkst. ant upių stovėjusių užtvankų, dariusių žalą gamtai. „Neslėpsiu, kad dar nesusidariau kategoriškos nuomonės dėl to, reikėtų ardyti Anykščių užtvanką ar ne. Tikiuosi išgirsti daugiau argumentų šia tema, be to, man labai svarbi ir pačių anykštėnų nuomonė“, – kalbėjo jis.

Anykščių užtvanka pastatyta 1987-aisiais. Anot jo, tuomet buvo prestižo reikalas ne tik miestuose, miesteliuose, bet ir kolūkių centruose statyti užtvankas, prie jų būdavo įrengiami paplūdimiai, patvenktos upės tapdavo maudynių vietomis. „Manyčiau, kad tokiu pat tikslu pastatyta ir Anykščių užtvanka“, – svarstė parlamentaras. Esą kitokios naudos ji nedavė, niekada negamino elektros energijos.

Išgirdęs apie galimą užtvankos ardymą, ne vienas anykštėnas ėmė reikšti susirūpinimą, kad nebeliks užtvankos tilto. „Tiltas tikrai liks, liks ir ant jo pastatytas bei įrengtas restoranas“, – aiškino A. Baura.

Kelia pavojų

AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas V. Graičiūnas patvirtino, kad ES šalyse šiuo metu tikrai intensyviai griaunamos ant upių pastatytos užtvankos. Anot jo, 1,6 metro aukščio Anykščių užtvanka yra labai menka, palyginti su daugybe Europoje nugriautų ar tebegriaunamų užtvankų.

V. Graičiūno teigimu, anykštėnai mūsų šalyje galėtų būti pirmi, davę sutikimą išardyti nenaudingą užtvanką. Pasak jo, nugriovus Anykščių užtvanką, būtų atkurta natūrali Šventosios upės tėkmė 63 kilometrų ruože – nuo Utenos rajone esančių Užpalių iki Anykščių. „Užtvankos pirmiausia kelia pavojų žuvims. Anykščių užtvanka yra pavojinga ir žmonėms. Statistika byloja, kad joje pastaraisiais metais nuskendo bene keturi žmonės“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Per susitikimą su anykštėnais jis išgirdo nuogąstavimų, jog nugriovus Anykščių užtvanką per šį miestą tekanti Šventoji taps kone grioviu, o nuleidus užtvankos vandenį liks daug dvokiančio dumblo. „Šventoji grioviu tikrai netaps, atitvenkta ji bus normali upė, o dumblo jos pakrantėse bus, bet palyginti greitai jis apaugs augalija“, – aiškino V. Graičiūnas. Anot jo, Anykščių rajono merija privalės pasirūpinti, kad pakrantės būtų prižiūrėtos ir deramai sutvarkytos.

Anykščių užtvanka būtų ardoma ES fondų, skirtų aplinkosaugos problemoms spręsti, lėšomis. „Statydami užtvankas, mes, žmonės, suardėme gamtos pusiausvyrą. Turime ryžtis ją atkurti“, – teigė V. Graičiūnas.

Pataria ieškoti kitur

Anykščių rajono mero pareigas einantis S. Obelevičius pritarė, kad per Anykščius tekančią Šventąją išvadavus nuo užtvankos gamtai tikrai būtų geriau. „Bet aš pasigedau šiam faktui pagrįsti reikalingų mokslinių tyrimų. Be to, suprantu, kad nuleidus užtvankos vandenį bent keturių kilometrų ruože liks daugybė dumblo, dėl kurio bus sunku pasiekti pačią upę“, – sakė jis.

S. Obelevičius pažymėjo, kad kairiajame Šventosios krante yra nutiestas puikus dviračių takas, pastatyta ne viena prieplauka, šia infrastruktūra naudojasi daug vietos gyventojų ir turistų. „Kažin kaip jie jaustųsi važiuodami dviračiais taku, prie kurio – dumblynas? Kaip į jį reaguotų ir baidarininkai?“ – klausė jis.

S. Obelevičius patarė AM atstovams paieškoti kitos užtvankos, nuo kurios būtų pradėtas šalies užtvankų griovimas, vykdant ES institucijų nurodymus.