Sidnis „prisikėlė“ iš mirusiųjų
Vie­na šei­ma Ang­li­jo­je bu­vo be ga­lo nu­ste­bu­si, kai my­li­mas ka­ti­nas, „pa­lai­do­tas“ prieš tre­jus me­tus, ga­liau­siai grį­žo na­mo svei­kas ir gy­vas.

Daramo grafystėje gyvenanti 53 metų Sharon Fox ir jos 24 metų dukra Lauren manė, jog Sidnis žuvo po ratais. Moterys labai išgyveno, kai 2016 metų kovą augintinis dingo iš namų Brandone, ir buvo priblokštos sužinojusios, kad visiškai toks pat kaip Sidnis katinas pateko po mašina. Vėliau joms buvo pranešta, jog Daramo tarybos darbuotojas pasirūpino išvežti negyvą katiną į sąvartyną.

Nuo to laiko praėjo treji metai, ir namie suskambo telefonas. Skambinusi moteris pasakė radusi Sidnį, dabar šešerių metų, maždaug už 20 kilometrų nuo namų. Klientų aptarnavimo vadybininke dirbanti Lauren negalėjo tuo patikėti. „Mes jau gedėjome Sidnio. Matėme negyvo, gulinčio šalikelėje, nuotrauką“, – pasakojo ji. Tačiau skambinančioji buvo nepalaužiama ir vis atkakliai klausė: „Ar jūs turėjote katiną vardu Sidnis?“

Iš pradžių Lauren baiminosi, jog tai koks nors nesveikas pokštas. Bet moteris paaiškino patikrinusi katino mikroschemą ir joje išvydusi Sidnio vardą bei Sh. Fox telefono numerį. Tą pačią popietę motina su dukra nuvyko nurodytu adresu ir atgavo seniai prarastą numylėtinį.

Paskolų patarėja dirbanti Sharon sakė, kad moteris, priglaudžianti pamestas ir valkataujančias kates, ją perspėjo, jog gyvendamas be namų Sidnis gerokai sulaukėjo. Tačiau vos išvydęs Sharon gyvūnas nugriuvo ant nugaros ir ėmė balsu prašytis paglostomas per pilvą. „Nebeliko jokių abejonių, kad tai Sidnis, – tvirtino Sharon. – Jis mus prisiminė ir žinojo savo vardą. Abi buvome sukrėstos. Iškart išsivežėme katiną namo ir puolėme lepinti.“

Lauren prisimena tą siaubingą laiką, kai Sidnis žuvo ir buvo išvežtas su šiukšlėmis, nepatikrinus jo mikroschemos. „Mes net negalėjome pasiimti savo augintinio palaikų ir palaidoti. Labai pykome ant Daramo tarybos“, – neslėpė ji. Beje, taryba atsiprašė dėl to, kad Sidniu palaikytas katinas buvo pašalintas nesilaikant visų įprastų procedūrų.

Po trejų metų Sidnis vėl murkia savo namuose. Per tą laiką, kai buvo pražuvęs, jis prarado beveik visus dantis. Greičiausiai katinas dalyvavo kovose – tai liudija žymės ant galvos ir perskeltas snukutis, tiesa, jau užgijęs. Namie Sidnis jaučiasi puikiai, gerai paėdęs ir nuolat myluojamas. Kadaise jis, dar mažas kačiukas, buvo rastas pamestas prie kaimyno slenksčio. Lauren ir Sharon sako daugiau niekada nebeleisiančios augintinio į lauką, kad vėl kur nors nepradingtų. Sharon spėja, jog prieš trejus metus Sidnis galėjo įšokti į svetimą automobilį, o nuvežtas toli nuo namų nebepajėgė rasti kelio atgal.