Senyvas šuo globojo pasiklydusią trimetę
Aus­tra­li­jos po­li­ci­ja gy­rė Mak­są, se­ny­vą gal­vi­jų šu­nį, ku­ris vi­są nak­tį ne­pa­li­ko vie­nos ma­žos mer­gy­tės, pa­sik­ly­du­sios krū­my­nuo­se. Tre­jų me­tų Au­ro­rą Mak­sas sau­go­jo 16 va­lan­dų.

Mergaitė nepastebėta nuklydo nuo savo namų Kvynslende. Netrukus policija surengė didžiulę jos paieškos operaciją.

Laimė, paskui Aurorą nusekė šeimos šuo, 17 metų Maksas, įgudęs ganyti galvijus, bet dabar beveik apkurtęs ir apakęs. Keturkojis nesitraukė nuo vaiko tol, kol juodu ant kalvos aptiko gelbėtojai.

Auroros močiutė Leisa Marie Bennett pasakojo išgirdusi mergaitės šauksmus iš vietos, esančios maždaug už 2 kilometrų nuo namų. „Puoliau kopti į kalną, o kai pasiekiau viršūnę, prie manęs pribėgo Maksas ir nuvedė tiesiai prie anūkės“, – džiaugėsi moteris.

Aurora su šunimi visą naktį tūnojo po uola. Buvo šaltoka – 15 laipsnių Celsijaus. Mergaitė nenukentėjo, išskyrus kelis įbrėžimus. Jos ieškojo daugiau kaip 100 gelbėtojų ir savanorių.

Policija suteikė Maksui policijos šuns garbės vardą. „Galiu įsivaizduoti, kad trejų metų vaikas visą naktį buvo baisiai išsigandęs ir sušalęs, – kalbėjo inspektorius Craigas Berry. – Šuo, reikia manyti, šildė ją ir buvo labai raminantis kompanionas. Viskas baigėsi laimingai.“

Specialistai teigia, jog seni šunys ypač vertina ryšį su žmogumi, todėl nesistebi, kad Maksas nepaliko mergaitės. Negana to, jis jautė mažylės kančią. Gyvūnų elgesio specialistai gerai žino šias šunų savybes, todėl dabar jos taikomos gydant ligonius.

„Jei maža mergaitė verkė, labai tikėtina, jog šuo ją visaip ramino ir guodė, – sakė profesorius Paulas McGreevy iš Sidnėjaus universiteto. – Pirmiausia tuo, kad liko su vaiku ir buvo šalia.“