Rudenį geltonų laukų mįslė
Ne vie­ną mies­tie­tį ar šiaip nuo že­mės ūkio ati­to­lu­sį žmo­gų ru­de­nė­jan­čia­me Lie­tu­vos kai­me nu­ste­bi­na it pa­va­sa­rį gel­to­nai žy­din­tys plo­tai. Pir­mo­ji į gal­vą šo­vu­si min­tis: ti­kriau­siai gam­ta kre­čia iš­dai­gas ir pri­ver­tė pra­žys­ti žie­mi­nius rap­sus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžienė nuramino, kad neįprastai šiltas ruduo nesujaukė žieminių rapsų vystymosi. „Tai geltonuoja dirviniai garstukai, žydintys rapsų pasėlyje. Pagal tai, kaip atrodo rapsų lapai (jie truputį kitokio atspalvio po garstukais), regis, rapsai puikiai vystosi garstukų draugijoje. Taigi čia problemos neturėtų būti“, – įvertinusi „Lietuvos žinių“ nusiųstą nuotrauką, sakė G. Kadžienė.

Jeigu garstukų būtų tiek daug, kad stelbtų rapsus, piktžolės gali pakenkti sėtiems augalams.

Tačiau mokslininkė pažymėjo: jeigu garstukų būtų tiek daug, kad stelbtų rapsus, piktžolės gali pakenkti sėtiems augalams. Garstukai šiek tiek „pavagia“ maisto medžiagų, sudaro konkurenciją dėl šviesos ir drėgmės. Tačiau garstukai neperžiemoja, ir jei jie išplitę saikingai, žieminiai rapsai pavasarį lengvai atsigaus. „Blogiau, jei garstukų masės yra labai daug, ir pirma ne pašąla, o iškrinta sniegas. Tuomet žieminiai rapsai po garstukais gali dusti ir iššusti“, – galimas bėdas vardijo LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja.

Pasak G. Kadžienės, esamais herbicidais 100 proc. sukontroliuoti šių piktžolių žieminiuose rapsuose neįmanoma, galima tik slopinti piktžolių augimą ar jas praretinti.

Vis dėlto geltonų laukų mįslė turi kelis atsakymus. „Jeigu geltonai žydintys plotai yra ištisiniai, greičiausiai čia auga garstyčios. Šiemet pagal „Žalinimo programą“ daug kas sėjo garstyčias kaip tarpinius augalus. Šie augalai dirvožemį papildo organine medžiaga, stelbia piktžoles“, – teigė LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nuo šių metų Europos Komisijai visoje ES uždraudus ankštinių augalų pasėliuose, jeigu jie deklaruojami „žalinimui“, naudoti pesticidus, dažnas ūkininkas nesiryžo auginti pupų ir žirnių, nes be pesticidų gauti normalų minėtų pasėlių derlių beveik neįmanoma. Taigi augalininkyste užsiimantiems ūkiams teko ieškoti alternatyvų, kurios leistų deklaruoti pasėlius „žalinimui“. Gana patrauklūs augalai žemdirbiams pasirodė būtent garstyčios.

Kokie plotai jomis užsėti šiemet, statistikos dar nėra. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017 metais deklaruota 1623 ha baltųjų ir 705 ha rudųjų bei juodųjų garstyčių, o 2018 metais – atitinkamai 3626 ir 894 hektarai.

Trečiasis galimas teisingas mįslės atsakymas – žieminių rapsų laukuose karaliauja svėrė (arba dirvinis ridikas). Ši įkyri laukų ir daržų piktžolė, mėgstanti rūgštokus, gana derlingus ir gerai išpurentus dirvožemius, žydi panašiai kaip ir rapsai ar garstyčios.

„Žinoma, gali žydėti ir rapsai, jei sudygo lauke po derliaus nuėmimo likusios pabiros. Nuskutus dirvas, kadangi buvo šilta, pabiros galėjo greitai sudygti ir rapsai išsivystyti iki žydėjimo“, – sakė G. Kadžienė. Taigi egzistuoja ir tikimybė, kad vienas iš keliolikos geltonuojančių laukų yra rudenį žydintys rapsai.