Primena: džinsai daro didelę žalą aplinkai
„Šok iš džin­sų“ – kvie­čia Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Che­mi­nės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to (KTU CTF) Tva­rio­sios in­ži­ne­ri­jos ir eko­tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ly­bės stu­den­tai. Ar­tė­jan­čios Že­mės die­nos pro­ga jie siū­lo 30 die­nų iš­šū­kį, ku­riuo ska­tins kas­die­nė­je ap­ran­go­je at­si­sa­ky­ti džin­sų ir ge­rai ap­vars­ty­ti nau­jų pir­ki­mą, mat jų ga­my­bos pro­ce­so ypač ža­lin­gas ap­lin­kai.

Pasak KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės ir vienos iš projekto iniciatorių Violetos Kaunelienės, toks iššūkis – puikus būdas atkreipti dėmesį į pasaulyje vyraujančias aplinkosaugos problemas. Tuo tarpu jaunimo supažindinimas su grėsmingais faktais gali atnešti naudos.

„Turbūt daugelis iš šį stilingą ir jau daugelį metų populiarų drabužį pamėgusių žmonių net nesusimąsto, jog šiam pagaminti išnaudojami išties dideli gamtiniai resursai. Pirmiausia, medvinės auginimui reikia labai daug vandens (25 tūkst. kg medvilnės), dėl ko buvo pakeistos net kai kurių upių vagos. Jai auginti taip pat naudojama daug trąšų ir pesticidų – pastarieji išnaikina daug ir naudingų vabzdžių“, – sako V. Kaunelienė.

Jos teigimu, verta paminėti, kad daugiausiai auginama genetiškai modifikuota medvilnė, kurios derliaus nuėmimui bei transportavimui sunaudojama maždaug 60 MJ/kg energijos. Tokį kiekį galima išgauti sudeginus 2 m³ gamtinių dujų. Be to, džinsų dažymas taip pat kenkia aplinkai.

„Prieš dažant medvilnė apdorojama natrio šarmu bei detergentais: taip siekiama pašalinti natūralias hidrofobines priemaišas. Po to ji balinama vandenilio peroksidu, o plaunant medvilnę ar tada, kai medvilnės siūlai dažomi sintetiniais dažais, susidaro nemaži kiekiai užteršto vandens“, – pasakoja KTU docentė.

V. Kaunelienė tikina, kad reikia nepamiršti ir džinsų balinimo bei plėšimo. „Toks efektas dažniausiai pasiekiamas pasitelkus baliklį. Tai ne tik sumažina džinsų gyvavimo laikotarpį, bet ir padidina jų gamybos poveikį aplinkai. O kur dar metalinės sagos, užtrauktukai, odinės ir plastikinės etiketės. Šie elementai labai apsunkina džinsų perdirbimą. Faktai – gąsdinantys, tad viliamės atkreipti dėmesį“, – teigia V. Kaunelienė.

Docentės teigimu, šią problemą ir žalingą poveikį galima sumažinti: tam padeda mažesnis džinsų pirkimas, jų naudojimas ir inovatyvios, efektyvios technologijos. Viena jų – jau sukurta Šveicarijos chemijos įmonėje „Clariant“.

„Clariant“ pasiūlė naują dažymo technologiją, kurioje tradiciškai naudojamų 15 dažymo talpų pakeičia viena talpa. Taip pat naudojami naujos kartos dažai, kurių redukavimui pakanka cukraus pagrindu sukurtos cheminės medžiagos. Pasak „Clariant“ atstovų, jei bent ketvirtis visų gaminamų džinsų būtų dažoma naudojant šią technologiją, būtų sutaupoma 9,46 mln. kubinių metrų vandens, o tai atitiktų 1,7 mln. žmonių poreikius“, – pasakoja V. Kaunelienė.

Vis dėlto, jos nuomone, bene didžiausią indėlį galėtume padaryti atsakingiau pirkdami ir dėvėdami džinsus. Šis patarimas ypatingai aktualus jaunimui, kuris yra bene pagrindinis džinsų pirkėjas.

„Todėl kviečiu prisidėti prie studentų organizuojamos akcijos. Jums tereikia vieną kartą nusifotografuoti su sijonu ar kelnėmis, įkelti nuotrauką į socialinius tinklus, pažymėti nuotrauką grotažyme #šokišdžinsų, iššūkį perleisti dviems savo draugams ir būsite prisijungę. Kartu mes galime daugiau!“, – teigia V. Kaunelienė.

Akcija vyks iki kovo 20 dienos. Prie jos prisijungti kviečiami moksleiviai, studentai, mokslininkai ir visi tie, kuriems rūpi aplinkosauga.