Pirmoji perkūnija nugriaudėjo: kokius orus tai pranašauja?
Ypač šil­tą pir­ma­die­nį vai­ni­ka­vo, ko ge­ro, dau­ge­lio iš­siilg­tas griaus­ti­nis ir pa­va­sa­riš­kas lie­tus. Vi­są va­ka­rą ir da­lį nak­ties ša­ly­je kaip rei­kiant grū­mo­jo per­kū­ni­ja.

Stiprūs audros debesys, slinkdami per Lietuvą laistėsi lietumi, vietomis ir krušos pažėrė, o daugeliui taip pat suteikė galimybę grožėtis tikru žaibų šou.

Kadaise senoliai pirmąją pavasario perkūniją laikė itin reikšmingu ženklu. Tai reikšdavo tikrąjį gamtos pabudimą.

Senoliai sakydavo, jog kaip reikiant atšils tada, kai pirmoji perkūnija nugrumens. Tikėta, jog griaustinis išvaro paskutinį pašalą, sula aktyviau pajuda medžių skaidulomis, sparčiai sprogsta augalų pumpurai, drąsiau aukštyn stiebiasi žolė.

Taip pat dar iki šių dienų yra išlikęs tikėjimas, jog po pirmos perkūnijos jau galima atsisėti ir ant žemės ar akmens, o žemę jau galima purenti ir joje sėti, sodinti.

Kadaise iš pirmos pavasario perkūnijos būdavo spėjami ir būsimi vasaros orai.

Spėliota ir pagal paros laiką, kuomet griaudėdavo. Jei kuo vėliau, į vakarą, tuo sausringesnė vasara bus. Tačiau jei perkūnas ateina iš Vakarų, tuomet vasara bus lietinga, jei iš Pietų – itin maloni. Visgi, ką jau ta vasara atneš, pamatysime patys.

Taip pat tikėta, kad griaustiniui užgriaudžiant medžius be lapų, galima tikėtis blogų, šlapių metų, vėlyvo pavasario.

Na, bent kol kas skųstis tikrai negalime, pavasariška šiluma mus lepina. Po šiek tiek gaivesnio savaitės vidurio vėl sulauksime 20 laipsnių šilumos.