Pavasarį Šiaurės Lietuvoje laukiama naujų didelių smegduobių
Pa­va­sa­rį Šiau­rės Lie­tu­vos kars­ti­nia­me re­gio­ne, kaip prog­no­zuo­ja Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­ba prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos (LGT), ga­li at­si­ver­ti nau­jų di­de­lių smeg­duo­bių.

Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas.

LGT specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais jau kelis dešimtmečius stebi ištirpusio ir išplauto iš žemės gelmių sluoksnių gipso kiekio pokyčius. Šie skaičiavimai atliekami tiriant į upes ištekančio požeminio vandens cheminę sudėtį ir kiekį. Pagal tai nustatoma, kiek gipso išplauta iš požemio viename kvadratiniame kilometre. Praktiškai tai leidžia apskaičiuoti, kiek kubinių metrų įvairaus dydžio tuštumų susidaro karstiniame rajone. Arčiau žemės paviršiaus esančios didelės požemio tuštumos virsta smegduobėmis.

Per visą stebėjimų nuo 1963 m. laikotarpį pernai nustatytas rekordinis gipso ištirpimo intensyvumas – net 284 m³/km². Taigi viename kvadratiniame kilometre požemyje susidarė 284 m³ tuštumų. Gipso ištirpimo intensyvumas 2017 m. buvo net 54 proc. didesnis nei 1963–1979 metų laikotarpiu.