Nyksta Himalajų ledynai
Du treč­da­liai Hi­ma­la­jų le­dy­nų – va­di­na­mo­jo tre­čio­jo Že­mės aši­ga­lio – iki 2100 me­tų ga­li iš­tirp­ti, jei ne­bus su­ma­žin­ta pa­sau­li­nė at­mos­fe­ros tar­ša šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čio­mis du­jo­mis.

Mokslininkai teigia, jog net pasiekus Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio šiltėjimą 1,5 Celsijaus laipsnio, trečdalis ledynų išnyktų.

Hindukušo ir Himalajų regiono ledynai yra itin svarbus vandens šaltinis maždaug 250 mln. žmonių kalnuose ir 1,65 mlrd. tų, kurie gyvena žemiau esančiuose upių slėniuose. Jie maitina 10 iš svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gangą, Indą, Geltonąją upę, Mekongą ir Ajejarvadį, tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpina milijardus gyventojų maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.

Jei šie ledynai sunyks, žmonės pajus įvairialypį poveikį: pradedant didesniu oro užterštumu, baigiant dažnesniais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais. Sumažėjus vandens upėse bus neigiamai paveiktos miestų vandentiekio sistemos, maisto ir energijos gamyba. Sparčiai tirpstant ledui regione, kuriame stūkso tokie kalnai kaip Everestas ir K2, prieškalnėse jau susidarė šimtai pavojingų ledyninių ežerų. Jų vanduo gali prasiveržti ir sukelti potvynius.

Naują ataskaitą „Hindukušo ir Himalajų įvertinimas“ paskelbė Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD). Nepalas yra viena iš aštuonių valstybių, atsidūrusių šio pavojaus priešakinėje linijoje. Ataskaita buvo rengiama penkerius metus. Prie šio darbo prisidėjo daugiau kaip 350 mokslininkų ir politikos ekspertų, 185 organizacijos, 210 autorių, 20 redaktorių ir 125 kviestiniai recenzentai.

Kaip sakė tyrimo vadovas Philippas Westeris iš ICIMOD, jei niekas nesikeis, šaltos, ledynais padengtos viršukalnės mažiau nei per šimtmetį aštuoniose šalyse virs plikomis uolomis. Iki 2030-ųjų regionui reikės maždaug 4 mlrd. eurų per metus, kad adaptuotųsi prie klimato kaitos, o iki 2050 metų suma gali siekti jau 6,8 mlrd. eurų.