Nepale nuo kankinimų išgelbėtas lokys
Ne­pa­lo šo­kan­čiam lo­kiui – pa­sku­ti­niam, apie ku­rį ži­no­ma, pa­vy­ko ras­ti na­mus. 19 me­tų Ran­gi­la jau at­vy­ko į meš­kų prie­glau­dą In­di­jo­je.

„Mes juo rūpinamės ir jį šeriame. Jis mėgsta medų. Po karantino pradėsime jo socializacijos ir reabilitacijos procesą“, – sakė „Wildlife SOS Bear“ prieglaudos Indijos Agros mieste darbuotojas Kartickas Satyanarayanas.

„Nepaprastai guodžia, kad Rangila dabar gyvens oriai, toli nuo prievartos ir apsuptas globos“, – pareiškė Neilas D’Cruze iš gyvūnų gynėjų organizacijos „World Animal Protection“.

Gyvūnų gynėjai paėmė du juoduosius Indijos lokius iš klajojančių gatvės artistų ir perdavė šalies valdžiai. Ši, užuot pasiuntusi gyvūnus į prieglaudą, paliko juos Katmandu zoologijos sode. Ten žvėrys gyveno ankštuose narvuose. Netrukus nugaišo 17 metų lokio patelė Šridevi. Aktyvistai mano, kad taip įvyko dėl nepriežiūros. Jie baiminosi ir dėl Rangilos saugumo.

Šokantys lokiai Nepale uždrausti nuo 1973 metų, tačiau šalies pietuose šio draudimo nepaisoma. Maži lokiukai treniruojami šokti ant užpakalinių letenų, jų snukiai perveriami įkaitintomis vielomis. Tokiu būdu virvėmis arba grandinėmis valdomi žvėrių judesiai. Indijoje toks gyvūnų kankinimas oficialiai uždraustas metais anksčiau. Jis paplito XIII amžiuje, kai didžiūnų globojami dresuotojai, musulmonai iš Kalandaro genties (Šiaurės Indijoje ir Pakistane paplitusios bendruomenės), taip linksmino turtinguosius ir galinguosius.

Rangilos kelionė iš Nepalo į naujuosius namus Šiaurės Indijoje truko 30 valandų, kai Nepalo valdžia leido išvežti gyvą likusį lokį, bet tam prireikė labai aktyvių Jane Goodall instituto ir „World Animal Protection“ organizacijos pastangų.

Juodieji Indijos lokiai, kuriems gresia išnykimas, aptinkami Indijoje, Nepale, Šri Lankoje ir Butane. Jie gali užaugti iki 1,8 metro ūgio ir sverti iki 140 kilogramų. Nykstančios jų buveinės ir nevaldomas brakonieriavimas sumažino šių žvėrių skaičių.