Neįtikėtina vyro istorija: 12 metų augo tarp vilkų
Mar­cos Rodrí­guez Pa­nto­ja yra va­di­na­mas „Is­pa­ni­jos Maug­liu“. Vy­riš­kis 12 me­tų bu­vo au­gi­na­mas vil­kų, pri­pa­ži­no nu­si­vy­lęs žmo­giš­kuo­ju gy­ve­ni­mu.

Atsakingų institucijų surastas šis vilkų berniukas pasakojo, kad jam sunku prisitaikyti prie žmogiškojo pasaulio šaltumo ir jis viliasi kada nors dar grįžti gyventi su gyvūnais.

Kuomet jį surado, Rodríguez buvo 19 metų amžiaus ir tada jis gyveno Ispanijos Siera Morenos kalnuose. Su vilkais tuo metu vaikinas buvo pragyvenęs 12 metų ir jį suradus, po kalnus jis bėgiojo basomis ir pusnuogis, komunikacijai naudodamas urzgimo garsus.

Tačiau dabar šis 72 metų vyriškis gyvena mažame, šaltame name ir pripažino, kad paskutiniai džiugūs jo gyvenimo prisiminimai yra iš vaikystės, praleistos gyvenant su gyvūnais.

Kaip tai nutiko?

Rodríguez su vilkais gyventi pradėjo jam likus be abiejų tėvų. Mama mirė jam sulaukus vos trejų, o tėvas tuomet pradėjo naują gyvenimą su kita moterimi. Jie nuvedė berniuką į kalnus, kad pakeistų ožkaganį, kuris čia prižiūrėjo 300 gyvūnų, tačiau jam besimokant naudotis įrankiais ir užkurti ugnį, šis vyras pradingo arba mirė, o septynmetis berniukas liko vienas, rašo mirror.co.uk.

Kalnų gyvūnai buvo vieninteliai jo kompanionai.

Vilkų jaunikliai žmonių berniuką priėmė kaip savo brolį

Vilkų patelė jį maitino, o miegojo jis oloje kartu su šikšnosparniais, gyvatėmis ir elniais. Vilkai netgi išmokė išgyvenimo paslapčių, parodė kurios uogos ir grybai yra valgomi, o kurie – ne.

Rodríguez pasakojo: „Vieną dieną įėjau į olą ir pradėjau žaisti su mažaisiais vilkiukais, kurie čia gyveno. Mums bežaidžiant užsnūdau. Po kurio laiko grįžusi motina parnešė jiems maisto ir aš prabudau,“ – skelbė „BBC“. „Vilkas pradėjo draskyti mėsą gabalais. Vienas jauniklis priėjo prie manęs ir aš pabandžiau atimti jo maistą, nes ir pats miriau iš bado. Motina atstūmė mane letena ir aš atsitraukiau.“

Visgi, kaip jis pasakojo, pamaitinusi savo mažylius, gabalą mėsos ji numetė ir jam. Po kurio laiko vilkė pradėjo jį laižyti, prausti kaip ir savus vilkiukus. Taip jis tapo šios vilkų šeimos nariu.

Taip ir nesugebėjo integruotis į žmonių pasaulį

Tačiau kai Rodríguez surado Civilinė gvardija ir sugrąžino jį į žmonių pasaulį, anot jo paties, tą akimirką jo gyvenimas sugriuvo. Kaip pasakojo vyras, žmonės jį tik apgaudinėjo, skriaudė ir išnaudojo.

Vyriškis taip pat pasakojo jaučiantis kitų žmonių panieką, kad jis tiek daug neišmano apie politiką, futbolą ar modernųjį pasaulį.

Ir nors jis bandė grįžti į kalnus, anot jo, ten viskas pasikeitę ir vilkai jo nebeatpažįsta. Vyras pasakojo: „Ten yra vilkų ir man juos pašaukus jie atsiliepia, tačiau jie manęs neprisileis. Aš kvepiu žmogumi, naudoju odekoloną“.

Išleistas filmas

2010 metais buvo išleistas filmas „Tarp vilkų“ (ang. Among Wolves“), kuris pasakojo Rodríguez gyvenimo istoriją. Jis taip pat tapo ir daugybės tyrimų epicentru.

Kaip pasakojo Rodríguez, jis vis dar gali atkartoti elnių, lapių, erelių bei kitų gyvūnų skleidžiamus garsus. Visgi, nors ir pripratęs valgyti naudojantis stalo įrankiais ir miega jis lovoje, tačiau vienas labiausiai jį trikdančių dalykų yra didžiulis gyvenimo tempas ir bruzdesys apėmęs visą šiuolaikinio žmogaus gyvenimą.

Šiuo metu vyras gyvena nedideliame name, žemomis lyg oloje lubomis. Čia kupina piešinių ir relikvijų. Jo namų vidinis kiemas pilnas augalų ir gėlių, kurios leidžia jam jaustis lyg iki šiol gyventų laukiniame pasaulyje.