Neįprastai šiltoje Baltijos jūroje prisiveisė labai daug toksiškų bakterijų
Ne­įp­ras­tai karš­tą Eu­ro­po­je va­sa­rą at­si­gai­vin­ti Bal­ti­jo­je ga­li ir ne­pa­vyk­ti: Len­ki­jos par­ei­gū­nai šią sa­vai­tę užd­rau­dė mau­dy­tis dau­giau kaip 50-yje pa­plū­di­mių prie šios jū­ros, nes dėl karš­čių ne­įp­ras­tai šil­ta­me van­de­ny­je pri­si­vei­sė la­bai daug tok­siš­kų bak­te­ri­jų.

Baltijos jūros temperatūra ketvirtadienį kai kuriose vietose viršijo 23 laipsnius.

Gelbėtojai atostogautojams įkaitusiuose smėlio paplūdimiuose nuo Svinouiscio vakaruose iki Gdynės rytuose aiškina nelipti į jūrą, kur tirštos žaliai rudų melsvabakterių kolonijos kelia pavojų sveikatai.

Regiono sanitarijos pareigūnai perspėja, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Išgėrus užteršto vandens gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Panašūs draudimai buvo paskelbti ir dėl kai kurių šalies ežerų bei vandens saugyklų.

Kaimyninėje Vokietijoje pareigūnai perspėja dėl didesnio nei įprasta vibrionų augimo šiltoje Baltijos jūroje. Šios bakterijos gali sukelti žmonių ligas, kurios, jei imuninė sistema nusilpusi, gali baigtis mirtimi.

Pasak pareigūnų, praėjusį savaitgalį nuo vibrionų sukeltos infekcijos mirė 70 metų vyras, sirgęs viena chroniška liga. Pagyvenę žmonės, taip pat chroniškomis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar ŽIV infekcija, sergantys asmenys perspėjami vengti kontaktų su jūros vandeniu.

Suomijoje Lovysos atominė elektrinė paskelbė, jog trečiadienį abiejuose savo blokuose trumpam sumažino energijos gamybą, kad neperkaistų aušinimui naudojamas Baltijos jūros vanduo. Pareiškime nurodoma, kad jokio pavojaus žmonėms ar aplinkai nėra.