Naujas faktas apie gelmių gyventoją
Į vai­duok­lius pa­na­šios bal­to­sios gel­mi­nės ra­jos (Bat­hy­ra­ja spi­no­sis­si­ma) pe­ri sa­vo kiau­ši­nė­lius hid­ro­ter­mi­nių vers­mių su­šil­dy­tuo­se van­de­ny­se van­de­ny­no dug­ne. Šią nau­jie­ną ne­se­niai pa­skel­bė moks­li­nin­kai.

„Keliame hipotezę, kad rajos taip elgiasi norėdamos pagreitinti kiaušinėlių inkubacijos laikotarpį“, – nurodė vienas tyrimo autorių Pelayo Salinas de Leonas. Vandenyno dugne yra vos 2,7 laipsnio Celsijaus temperatūros, tad perėjimas gali užtrukti daugiau kaip ketverius metus. Tačiau prie versmių vanduo šiltesnis.

Vandenynų gelmės vis dar mažai ištyrinėtos. Hidroterminės versmės pirmą kartą aptiktos 1977 metais. Nuo to laiko išsiaiškinta, kad jos palaiko unikalių gyvybių egzistavimą ir biologinius procesus.

Ramiojo vandenyno baltosios gelminės rajos yra vieni iš žinomų didžiausiame gylyje gyvenančių gyvūnų. Jų kiaušinėlių perėjimosi periodas – vienas ilgiausių faunos karalystėje. „Deja, neturime informacijos, ką toliau daro išsiritęs mailius, kur praleidžia savo ankstyvąsias dienas. Mums reikia tyrinėti toliau“, – teigė P. Salinas de Leonas.

Žinoma, kad kai kurie sausumos gyvūnai ir zauropodai – ilgakakliai žolėdžiai dinozaurai – dėdavo kiaušinius perėtis į vulkanų sušildytą žemę. Mūsų laikais taip elgiasi vadinamieji megapodai, šiukšliavištiniams priklausantys neskraidantys paukščiai iš Tongos.