Mūsų benamius šunis glaudžia suomiai
Per dve­jus me­tus iš Pa­ne­vė­žio aps­kri­ties iš­ga­ben­ta be­veik 200 lie­tu­viams ne­be­rei­ka­lin­gų šu­nų. Juos į sa­vo na­mus pri­ėmė suo­miai. Pa­ste­bi­ma, kad Suo­mi­jo­je dėl ge­rų są­ly­gų šu­nų ir iš­vaiz­da, ir cha­rak­te­ris la­bai pa­si­kei­čia.

Viešosios įstaigos „Mažas draugas“ įkūrėja Andželika Jaškuvienė ir pora dešimčių savanorių, kurie rūpinasi savo namuose, butuose ar sodybose priglaustais benamiais šunimis bei katėmis ir ieško jiems naujų šeimininkų, džiaugiasi padėję kone 200 šunelių iškeliauti pas šeimininkus į Suomiją.

Apie tai, kaip šiandien gera gyventi šiems keturkojams, liudija Suomijos gyvūnų globėjus vienijančios interneto svetainės www.petrescuefin.fi vaizdai. Ten pat skelbiamos ir nuotraukos tų šunelių, kurie Lietuvoje tapo benamiais, o dabar laukia, kad jais susidomėtų galintieji suteikti namų šilumą. Suomiams siūloma priglausti Princesę, Šunę, Kasparą, Meškį, Ziuziką ir kitus.

Susidomėjo Pipse

Gyvūnų globa užsiimančios VšĮ „Mažas draugas“ bičiulystė su Suomijos gyvūnų globėjų asociacija prasidėjo tuomet, kad šuns ieškojusi viena suomių šeima „Mažo draugo“ svetainėje aptiko kalytės Pipsės nuotrauką. Moteris paskambino VšĮ „Mažas draugas“ įkūrėjai A. Jaškuvienei ir pasakė, kad nori būtent to šuniuko. „Prie nuotraukos buvome pateikę ir liūdną Pipsės istoriją. Papasakojome, kad žmonėms kalytė tapo nereikalinga ir greičiausiai buvo atvežta į jai visai nežinomą Aukštaitijos miestelį, kuriame ankstyvą pavasarį šieno kupetoje atsivedė nemažą būrį šunyčių“, – prisiminė „Lietuvos žinių“ kalbinama A. Jaškuvienė. Kai „Mažo draugo“ savanoriai priglaudė Pipsę su mažyliais ir internete paskelbė jų visų nuotraukas, norinčiųjų tapti mažųjų šunelių šeimininkais panoro ir lietuviai. Tik Pipsės situacija atrodė beviltiška.

„Kalė nebuvo graži. Ji ir nuotraukoje atrodė liūdna, suvargusi, tačiau suomių šeima panoro priglausti būtent ją“, – sakė A. Jaškuvienė. Išsirinkusieji Pipsę laukė, kol mažieji šuneliai bus atskirti nuo mamos, sutiko sumokėti už kalytės medicininius tyrimus, skiepus, sterilizaciją, vežimo į Suomiją išlaidas.

„Mažo draugo“ įkūrėjos teigimu, įkandin Pipsės į Suomiją buvo išvežti ir trys jos vaikai – šunelius priglaudė kiti žmonės. „O Pipsę paėmusi šeima mus supažindino su Suomijoje veikiančia gyvūnų globėjų asociacija, kurios nariai pasisiūlė bendradarbiauti ir paieškoti daugiau suomių, pageidaujančių globoti lietuviams nebereikalingus šunis“, – aiškino A. Jaškuvienė.

Suomių, panorusių priglausti lietuvių pamestus šunis, atsirado nemažai. Per porą metų jie apsiėmė globoti kone 200 šunelių, kurių daugelis – kiemsargiai.

Pasikeičia ir išvaizda, ir charakteris

Iš Lietuvos į Suomiją keliaujantys šunys pirmiausia pereina karantiną, tada mediciniškai patikrinami ir gauna jiems būtinų medikamentų. Mašina keturkojai nuvežami į Taliną, o iš ten tame pačiame automobilyje keltu plaukia į Suomijos sostinę Helsinkį. „Ne sykį esu lydėjusi šunelius. Vienu metu jų išvežame iki aštuonių. Kaskart maloniai nustembu, kai šunis pasitinka jų nauji šeimininkai. Žmonės pasakoja, kad pasiimti augintinių važiavo ne vieną šimtą kilometrų. Kai kurie prisipažįsta net atskridę lėktuvu iš kito Suomijos miesto“, – kalbėjo A. Jaškuvienė. Gyvūnų globėja pabrėžė, kad žmonėms nebereikalingus gyvūnus surenka iš Panevėžio apskrities gyventojų.

Suomiams dabar siūloma priglausti Princesę, Šunę, Kasparą, Meškį, Ziuziką ir kitus.

Anot jos, minėta Suomijos asociacija vasarą paprastai rengia gyvūnų globėjų stovyklas. Tokioje stovykloje apsilankiusi A. Jaškuvienė konstatavo, kaip pasikeitė geras sąlygas turinčių šunų išvaizda ir charakteris. „Atrodę vargani ir užguiti šuneliai per metus atsigavo, išgražėjo. Buvę pikti, nervingi gyvūnai tapo ramūs ir klusnūs“, – pasakojo „Mažo draugo“ įkūrėja. Ji priminė, kad Suomijoje seniau negu Lietuvoje imta kelti gyvūnų globos klausimus, rūpintis jų sterilizavimu, kastravimu, dėl valkataujančių gyvūnų pradėtos skirti itin didelės baudos. Taip šioje šalyje nebeliko neprižiūrimų šunų ar kačių. „Dabar suomiai žvelgia už savo valstybės sienos – imasi globoti kitų šalių benamius keturkojus. Taip jie susiranda draugų ir padeda Lietuvai“, – tikino gyvūnų globėja.

Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė, gyvūnų globėja ir veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad Suomija maždaug prieš 20 metų išsprendė beglobių šunų problemą. Šiandien jų ten paprasčiausiai nebėra. „Dabar toje šalyje stengiamasi, jog nebeliktų beglobių katinų“, – pridūrė J. Gustaitienė. Jai nėra tekę girdėti, kad iš Lietuvos į kurią nors užsienio šalį būtų išvežta ne po vieną, o šimtai gyvūnų. „Mano duomenimis, iš Lietuvos keli gyvūnai yra patekę į Danijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Šveicarijos gyventojų namus“, – sakė veterinarijos gydytoja.