Mokslininkai gelbėja koalas
Aus­tra­li­jos koa­lų, ku­rių eg­zis­ten­ci­jai ke­lia pa­vo­jų li­gos, krū­my­nų gais­rai, au­to­mo­bi­liai ir šu­nys, lau­kia vil­tin­ges­nė at­ei­tis ir tai yra moks­li­nin­kų, ban­dan­čių iš­siaiš­kin­ti jų ge­ne­ti­nį ko­dą, nuo­pel­nas.

Didžiuliame daugiau kaip 50 mokslininkų septyniose valstybėse atliktame darbe buvo išaiškinti 26 558 koalos genai su gyvybiškai svarbia DNR informacija galimiems šių gyvūnų skiepams nuo tokių ligų kaip lytiškai plintanti chlamidiozė, nuo kurios žvėreliai apanka ir tampa nevaisingi.

„Genomas leido mums pirmą kartą detaliai išsiaiškinti koalos imuniteto genus“, – sakė Rebecca Johnson iš Australijos muziejaus tyrimų instituto, žurnale „Nature Genetics“ antradienį išspausdinto straipsnio bendraautorė.

„Šie genai tiesiogiai prisideda prie skiepų koaloms“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Išaiškintas DNR kodas taip pat turėtų suteikti postūmį koalų veisimo programoms.

Tyrimas parodė, kad Viktorijos ir Pietų Australijos valstijose koalų įvaisa yra didesnio laipsnio nei Kvynslande ir Naujajame Pietų Velse.

„(Todėl) galime teikti rekomendacijas, kaip išsaugoti populiacijas su didele genetine įvairove ir kaip gyvūnai galėtų būti perkelti siekiant didinti įvairovę populiacijose, kur didelė įvaisa“, – sakė R. Johnson.

Prieš 30–40 mln. metų koalų rūšių buvo 15–20, o šiandien Australijoje gyvena vienintelės rūšies koalos – iš viso maždaug 330 tūkst. individų, daugiausia saugomose teritorijose.

Laukinėje gamtoje jų gali būti likę tik 43 tūkstančiai. Iki 1788 metų, kai Australijoje pradėjo kurtis europiečiai, koalų ten buvo maždaug 10 milijonų.

Iš dalies jų nykimą nulėmė nuo XIX amžiaus 8-ojo dešimtmečio iki XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio klestėjusi prekyba kailiais.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (International Union for Conservation of Nature, IUCN) koalas priskiria pažeidžiamoms rūšims.

Išranki maistui

Koalos yra sterbliniai žinduoliai. Koalų jaunikliai gimsta be imuniteto ir yra labai priklausomi nuo motinos pieno.

Svarbus atradimas, susijęs su jų genų sekvenavimu, yra koalų pieno baltymų, taip pat galinčių turėti „smarkiai išreikštų antibiotinių savybių, ... tikrai veiksmingų prieš bakterijas ir grybelius“, išaiškinimas.

„Todėl manome, kad vieną dieną galėtume sukurti antibiotikus žmonėms ir kitiems gyvūnams tiesiai iš koalos sterblės“, – AFP sakė studijos bendraautorė Katherine Belov iš Sidnėjaus universiteto.

„To išvados didžiulės, nes ... didėja atsparumas antibiotikams, atsiranda vis daugiau naujų bakterijų, atsparių visiems rinkoje esantiems vaistams“, – pažymėjo ji.

Neįprastą koalų dietą sudaro daugiausia eukaliptų lapai, kurie daugumai gyvūnų yra nuodingi. Be to, eukaliptų lapai turi mažai kalorijų ir tai reiškia, kad šie simpatiški „meškiukai“ turi daug ėsti ir dažnai ilsėtis.

Naujo tyrimo metu buvo identifikuoti genai, atsakingi už kepenų detoksikaciją, tikriausiai sudarę sąlygas koaloms pereiti prie tokios specializuotos dietos ir išvengti konkurencijos dėl maisto su kitais gyvūnais.

Deja, toks išrankumas dabar prisideda prie jų nykimo, nes eukaliptai kertami norint didesnių plotų žemės ūkiui ar miestų statyboms.

Pasak ekspertų, pasaulinis atšilimas dar labiau padidins miškų gaisrų ir medžių nykimo pavojų.

Koalų genomas yra didesnis nei žmonių, kurie turi maždaug 20 tūkst. genų.

Tai kol kas išsamiausiai sekvenuotas sterblinių, kurių yra maždaug 300 rūšių, genomas, nurodo mokslininkai.