Meras užsimojo išauklėti šunis
Ką da­ry­ti, jei šuo ne­pa­liau­da­mas lo­ja ir da­ro gy­ve­ni­mą ne­pa­ken­čia­mą? Vie­no Pra­ncū­zi­jos mies­te­lio me­ras nu­spren­dė už tai baus­ti šei­mi­nin­kus.

Keturkojų savininkams šiauriniame Fekjero (Feuquières) miestelyje teks sumokėti 68 eurų baudą, jei šuns lojimas „trukdys kitiems žmonėms arba jų poilsiui“.

Meras Jeanas-Pierre'as Estienne'as pasirašė atitinkamą potvarkį, nes dėl šunų keliamo triukšmo padėtis 1400 gyventojų turinčiame miestelyje tapo nebepakenčiama – jie vambrija „dieną ir naktį“. Dekretas skelbia, kad baudos bus skiriamos už „ilgai trunkantį arba pasikartojantį lojimą“. Meras tikina nieko neturįs prieš šunis ir neketinąs bausti už kiekvieną amtelėjimą, tačiau mano, jog žmogus, nusprendęs laikyti keturkojį, privalo jį auklėti.

Miesto valdžia balsavo už tai, kad būtų uždrausta palikti šiuos augintinius uždaruose plotuose be šeimininko, kuris galėtų sudrausti gyvūną. Be to, skalyti mėgstančius šunis privalu laikyti viduje, kad netrikdytų kitų ramybės. Bauda šeimininkui bus skiriama kaskart, kai tik merija sulauks skundo.

Tokį potvarkį paskatino gyventojų peticija prieš vieną kaimynę. „Ji turi kelis šunis, kai kurie – dideli, – aiškino J. P. Estienne'as. – Mes kelis kartus mėginome megzti su ta moterimi dialogą, bet veltui. Priėmiau tokį sprendimą, nes neturėjau kitos išeities. Negalėjau tiesiog nekreipti dėmesio.“

Tačiau mero potvarkį, kaip „tuščią vambrijimą“, pasmerkė Stephane'as Lamart'as, Gyvūnų teisių gynimo asociacijos prezidentas. „Lygiai taip pat galima uždrausti skambinti varpais sekmadienio rytą“, – sakė jis dienraščiui „Le Monde“. Asociacijos vadovo manymu, šunų neužčiaupsi. Dėl šio potvarkio S. Lamart'as ketina kreiptis į teismą. „Niekada nesu regėjęs, kad šuo lotų nuo ryto iki vakaro“, – pridūrė jis.

Tai ne pirmas kartas, kai Prancūzijoje mėginama kovoti su šių gyvūnų keliamu triukšmu. 2012 metais pietvakarinis Sent Foli la Grando (Sainte-Foy-la-Grande) miestelis uždraudė „besaikį šunų lojimą, kuris trukdo viešajai tvarkai“.

Ar galima priversti juos to nedaryti? Daugelio veislių šunims lojimas yra bendravimo priemonė, o kaimynai dažniausiai skundžiasi garsiu ir nuolatiniu vambrijimu. Triukšmo lygis gali būti įvairus, bet kartais siekia 100 decibelų. Tai garsiau nei mašinų ūžesys fabrike. Pasaulio rekordininkas yra Australijos auksinis retriveris Čarlis – skalydamas jis kelia 113,1 decibelo triukšmą.

Mūsų keturkojai draugai loja dėl įvairių priežasčių: kai nori dėmesio, kai įspėja apie pavojų, kad išreikštų savo nerimą ar baimę, – priežasčių gali būti daugybė. Šunų elgesio specialistai įspėja šeimininkus jokiu būdų nenaudoti specialių antkaklių ar kokių nors kitų priešiškų dresavimo metodų. Kur kas svarbiau ištirti, kodėl šuo loja, ir reaguoti į tokio elgesio priežastį, o ne į patį elgesį. Tačiau tai gali būti nelengva arba net neduoti jokių rezultatų, jei gyvūnas bus tramdomas atsižvelgiant į kaimynų nepasitenkinimą. Jam tai gali sukelti dar didesnį nerimą ir tik pabloginti padėtį.