Lietus Dzūkijos neatgaivino: skelbiama stichinė sausra dar 5 savivaldybėse
Sti­chi­nė saus­ra pir­ma­die­nį pa­skelb­ta dar pen­kio­se sa­vi­val­do­se ir da­bar šis me­teo­ro­lo­gi­nis reiš­ki­nys jau nu­sta­ty­tas šeš­ta­da­ly­je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė BNS sakė, kad stichinė sausra pirmadienį paskelbta Birštono, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Elektrėnų savivaldybėse.

Anksčiau stichinė sausra jau paskelbta Šakių, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajonų ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

J. Kazlauskienė tvirtino, kad pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyravę lietingi orai sausros nemažina, nes krituliai aplenkia sausros nualintą pietų Lietuvą.

Stichinės sausros paskelbimas savivaldybėje arba valstybės mastu reiškia, kad ūkininkai turėtų gauti draudimines išmokas už patirtus pasėlių nuostolius, tačiau nė vienas ūkininkas šiemet nesidraudė nuo stichinės sausros padarinių.

Dėl sausų orų dalis savivaldybių yra uždraudusios ar apribojusios lankymąsi miškuose.

Kaip BNS informavo Valstybinių miškų urėdijos atstovė Vilija Railaitė, dėl lietingų orų savaitgalį miškų gaisringumo situacija dalyje Lietuvos pagerėjo, tačiau pietinėje Lietuvoje ji lieka pavojinga.

„Mūsų darbuotojų budėjimo ir pasirengimo režimas lieka toks koks buvęs“, – nurodė ji.

Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuota 19 miško gaisrų, ugnis pažeidė 3,53 ha miško plotą.

Per Joninių savaitgalį nė vieno gaisro miške nekilo.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį aukščiausios – penktosios klasės – gaisringumas vyrauja pietų Lietuvoje, dar keliose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas ketvirtosios klasės gaisringumas. Likusioje šalies dalyje gaisrų pavojaus nebėra.