Kormoranams baidyti – mažiau pinigų
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja (AM) šie­met vėl sky­rė lė­šų di­džių­jų kor­mo­ra­nų po­pu­lia­ci­jai Lie­tu­vo­je re­gu­liuo­ti, ta­čiau šį­kart – ko­ne per­pus ma­žiau pi­ni­gų (9 tūkst. eu­rų) nei per­nai (17 tūkst. eu­rų).

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Biologinės įvairovės skyrius vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, taip yra dėl sprendimo dalį darbų patikėti aplinkosaugininkams. „Galiu nuraminti, kad Juodkrantėje viskas vyks kaip anksčiau. Tačiau kitose Lietuvos vietose, kur yra įsikūrusios kormoranų kolonijos, šiemet nebus baidoma nuo lizdų. Nuspręsta atlikti stebėseną, daugiausia šią funkciją perims saugomų teritorijų specialistai. O Juodkrantėje, kaip ir kasmet, nebus leidžiama paukščiams plisti į sengirę, sukti naujų lizdų sveikuose medžiuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Juodkrantės atvejis – išskirtinis, todėl ir ten numatyta naujovių: šiemet kormoranai bus baidomi ne tik nuo dėčių, bet ir neleidžiama jiems sukti naujų lizdų sveikuose medžiuose.

Kaip pabrėžė specialistas, per dešimtmetį mūsų šalyje dviprasmiškai vertinami kormoranai dėl jų kolonijų reguliavimo neišplito taip, kaip kaimyninėse šalyse.

Dėmesys – Juodkrantei

Kone kiekvieną pavasarį Juodkrantės gyventojai pasijunta tarsi Naujųjų metų šventimo repeticijoje – pietinėje kurorto dalyje įsikūrusioje kormoranų kolonijoje ima pokšėti petardos. Jų garsas atbaido lizduose kiaušinius perinčius paukščius, ir kiaušinių dėtys atšąla.

Anot L. Budrio, tokie pat veiksmai būdavo atliekami ir kitose šių sparnuočių kolonijose, bet šiemet bus kitaip. „Kasmet skelbiame konkursą didžiųjų kormoranų populiacijai visoje Lietuvoje, ne tik Juodkrantėje, reguliuoti. Skaičiuojama, kad šie sparnuočiai mūsų šalyje yra sukūrę bent 10–12 kolonijų. Jų dydis – nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių lizdų. Juodkrantėje – didžiausia jų kolonija, ten peri apie 3,5 tūkst. porų. Ir ši vieta yra jautriausia dėl rizikos, kad kormoranai ims plisti į sengirę užimti naujų plotų“, – pasakojo jis.

Esą po diskusijų su ornitologais, aplinkosaugininkais nuspręsta kitose šalies vietose bent jau šiemet apsiriboti tik kolonijų stebėsena, nenaudojant petardų. „Ir ši funkcija ne vienu atveju bus pavesta saugomų teritorijų specialistams. Todėl ir finansavimo sąnaudos mažesnės, nes iki šiol visus kormoranų kolonijų monitoringo ir reguliavimo darbus atlikdavo viešą konkursą laimėjusi įstaiga. Juodkrantės atvejis – išskirtinis, todėl ir ten numatyta naujovių. Pavyzdžiui, šiemet paukščiai bus baidomi ne tik nuo dėčių, bet ir neleidžiama kormoranams sukti naujų lizdų sveikuose medžiuose“, – dėstė specialistas.

Anot jo, situacija dėl šių prieštaringai vertinamų sparnuočių paplitimo nėra itin tragiška. „Vien Kuršių nerijos dalyje Kaliningrado srityje yra tokia kolonija… 9–12 tūkst. porų kormoranų peri. Pas mus, visoje Lietuvoje – apie 6 tūkstančiai. Apskaičiuota, kad per dešimtmetį, kai vykdoma kormoranų populiacijos reguliavimo programa, iš kiaušinių neišsirito apie 30 tūkst. jauniklių“, – vardijo jis.

Kormoranai šiemet nebus baidomi petardomis Briedžių saloje Rusnėje, Elektrėnuose ir kitose vietose. Dūkštų ežere kolonija pati sunyko.

Kolonijos skyla

VšĮ „Gamtos namai“ projekto vadovas Saulius Rumbutis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pirmieji šiųmečiai kormoranų baidymo petardomis darbai Kuršių nerijoje bus atliekami jau šią savaitę. „Tikslas tas pats – neleisti paukščiams plisti toliau į sengirę ir atšaldyti dėtis. Apie pusę kolonijos jauniklių turėtų neišsiristi. Visada pradedame nuo kolonijos centro, nes į jį grįžta ir susuka lizdus, ima perėti senbuviai paukščiai. Tuomet vyksta atbaidymo pirmas etapas. Vėliau dėtis deda jauni kormoranai, jie tai daro kolonijos periferijoje. Tad petardomis nebus šaudoma kasdien, o etapais“, – teigė jis.

Ornitologo vertinimu, daug kas yra susiję būtent su gausiausios Lietuvoje šių paukščių kolonijos reguliavimu Juodkrantėje. „Kormoranai nuo lizdų baidomi kasmet. Pastebėjome, kad po baidymų atskyla tam tikra kolonijos dalis, ir dalis paukščių pradeda ieškoti naujų namų. Taip ir Briedžių saloje, Rusnėje, susiformavo jų kolonija. 2016 metais joje buvo per tūkstantį porų. Baidėme juos ir iš ten. Tuo metu Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose nebuvo nė vienos poros. Tačiau pernai Briedžių saloje radome jau tik 160 porų, o Rusnės tvenkiniuose – per tūkstantį porų. Lizdus kormoranai susisuko net krūmuose“, – pasakojo S. Rumbutis.

Dar vienas pavyzdys: Plocio rezervatas Pajūrio regioniniame parke. Šalia Plocio ežeriuko prieš šešerius metus galėjai išvysti vieną kitą kormoraną. 2015-aisiais jie ten ėmė lankytis dažniau, bet neperėjo. 2016 metais jau buvo rasta 70 lizdų, o pernai – net 550. „Todėl bus labai svarbu stebėti, kaip vyksta procesas. Manau, Aplinkos ministerija šiemet dėl to ir pasirinko tokią taktiką: baidyti tik Juodkrantėje, kurioje problema – aiški. O kitur nuspręsta atlikti monitoringą“, – svarstė VšĮ „Gamtos namai“ projekto vadovas.