Ko gero, įspūdingiausias šios vasaros reiškinys – supercelė virš Kauno
Pra­bė­gu­si va­sa­ra le­pi­no iš­skir­ti­ne ši­lu­ma, o dan­gu­je ti­krai ne­trū­ko įspū­din­gų reiš­ki­nių. Vie­nas iš jų, rugp­jū­čio 14-ąją virš Kau­no pa­si­ro­džiu­si su­per­ce­lė. 

Tuo metu virš miesto pakibęs, erdvėlaivį primenantis debesis daugeliui atėmė žadą.

Audrų spektre supercelės yra pati rečiausia audros debesų rūšis, išsiskirianti polinkiu į ekstremalius meteorologinius reiškinius, tokius kaip smarkūs vėjai, didžiulė kruša ir kartais viesulai.

Kuo supercelė yra unikali ir skiriasi nuo kitų audros tipų, tai kad ją sudaro gili, nuolatos besisukanti aukštyn kylančio oro masė, vadinama mezociklonu.

Jeigu aplinkos sąlygos yra palankios, tuomet supercelės audra gali tęstis net kelias valandas.

Supercelės yra dažniausiai sutinkamos centrinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje, tačiau gali pasirodyti ir kituose šalies ar pasaulio regionuose.

Taip pat esama įvairiausių skirtingų supercelės tipų, tarp jų klasikinė, pasižyminti gausiais krituliais, pasižyminti mažu kritulių kiekiu ir net miniatiūrinė.

Kartais gali būti sudėtinga charakterizuoti supercelės tipą, nes tikėtina, kad savo gyvavimo ciklo metu ji vystysis iš vieno tipo į kitą.

Nepaisant supercelės tipo, procesai, kurie yra atsakingi už jos formavimąsi yra tokie patys kiekvienai vietovei.

Šios rūšies debesis dar būna vadinama „superakimi“. Tokie audros debesys yra galingos audros, pasižyminčios stipria aukštyn nukreipta besisukančio oro trauka. Greta esantys debesys būna tiesiog praryjami.

Šio tipo audros gali būti ilgaamžės ir daugelyje vietovių gali pridaryti rimtų nuostolių.

Stebėjimų metu nustatyta, kad šia struktūra išsiskiriančios audros generuoja didžiąją daugumą ilgalaikių, stiprių ir pragaištingų tornadų, škvalų ir krušos atvejus.

Superakies audros dažnai susiformuoja atskirai nuo organizuotos linijos ar audrų grupės.

Gismeteo.lt skaitytojos nuotrauka

Šio tipo audros formuojasi aplinkoje, kurioje vyrauja šiltos ir drėgnos oro sąlygos, kurios skatina staigų oro kilimą aukštyn.

Greitai besikeičiantis vėjo greitis ir/ar kryptis leidžia vystytis rotacijos procesams ir atmosferoje suformuoja besisukantį judėjimą.

Atskiros formacijos ir stipraus superakies audros sukimosi kombinacija sukuria dramatišką reginį, kurį dar vadina „erdvėlaivio“ arba „skraidančios lėkštės“ debesimi.

Tikėtina, jog keičiantis klimatui, Lietuvoje tokių įspūdingų reiškinių bus galima pamatyti vis dažniau.