Klimatui ir toliau šylant Europą alins sausros: kam gresia didžiausios bėdos?
Moks­li­nin­kai Eu­ro­pai pie­šia niū­rią at­ei­tį. Jei Že­mė su­šils tri­mis laips­niais pa­gal Cel­si­jų, at­ei­ty­je eks­tre­ma­lūs įvy­kiai ga­li tap­ti nor­ma­lia ir įpras­ta mū­sų že­my­no bū­se­na.

Globalus atšilimas dar labiau suintensyvins Europoje vykstančias dirvožemio sausras – jos tęsis ilgiau, veiks didesnes teritorijas bei paveiks dar daugiau žmonių.

Remiantis naujausio tyrimo rezultatais, prie kurių prisidėjo mokslininkai iš JAV, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir UFZ centro, jei globalinis atšilimas kils trimis laipsniais, tuomet sausrų regionas Europoje prasiplės nuo 13 iki 26 proc. viso ploto, lyginant su laikotarpiu nuo 1971 iki 2000 metų.

Visgi, jei pastangos apriboti šiltėjimą ties 1,5 laipsnio, kaip tikimasi Paryžiaus Klimato susitarimu, būtų sėkmingos, tuomet Europos sausrų regionas galėtų būti apribotas ties 19 proc. viso ploto, informuoja phys.org.

Išskiriant tik Skandinaviją, didžiausios sausros Europoje tęstųsi nuo trijų iki keturių kartų ilgiau nei praeityje. Tai paveiktų iki 400 milijonų gyventojų.

Kam klius labiausiai?

Neigiamos pasekmės būtų prognozuojamos Viduržemio jūros regionui, kur sausrų regionai galėtų išplisti nuo 28 proc. teritorijos iki 49 proc. pačiais ekstremaliausiais atvejais.

Sausros mėnesių skaičius per metus ryškiai padidėtų pietinėje Europoje: „Trijų laipsnių šilimo atveju, mes prognozuojame 5,6 sausrų mėnesius per metus. Iki šiol šis skaičius siekė 2,1 mėnesius. Kai kuriose Iberijos pusiasalio vietose, mes prognozuojame, kad sausros galėtų tęstis net iki septynių mėnesių ar daugiau,“ – sakė UFZ hidrologas dr. Luis Samaniego, vienas iš dviejų pagrindinių tyrimo autorių.

Jo kolega, antrasis tyrimo bendraautorius dr. Stephan Thober, papildė: „Trijų laipsnių temperatūros augimas taip pat reiškia, kad vandens lygis dirvožemyje sumažėtų 35 milimetrais iki dviejų metrų gylio. Kitaip tariant, kvadratiniame kilometre žemės nebeliktų 35000 kubinių metrų vandens.“

Tai beveik atitinka vandens deficitą, su kuriuo buvo susidurta sausros laikotarpiu, kuris 2003 metų vasarą alino didžiąją Europos dalį. Jeigu minėtasis „trijų laipsnių scenarijus“ pasitvirtintų, tuomet ateityje tokio intensyvumo sausros galėtų pasitaikyti dvigubai dažniau ir taptų normalia daugumos Europos regionų būsena.

Ateityje sausros netgi viršytų šią įprastinę būseną, o poveikis pilietinei visuomenei ir ekonomikai būtų milžiniškas.

Jeigu, globalinis atšilimas padidėtų tik 1,5 laipsniu pagal Celsijų, tuomet Viduržemio jūros regione sausros mėnesių skaičius kasmet išaugtų iki 3,2 mėnesių, o vandens lygis dirvožemyje sumažėtų maždaug aštuoniais milimetrais.

Visgi, sausros gresia ne visiems, tame tarpe ir Lietuvai

Anot UFZ mokslininkų, kiti Europos regionai nebūtų taip stipriai paveikiami, kaip Viduržemio valstybės, net jei temperatūra pakiltų trimis laipsniais:

*Atlanto, žemyninėje Europoje ir Alpių regionuose sausrų teritorija padidėtų mažiau nei dešimt procentų visos teritorijos ploto.

*Baltijos valstybėse bei Skandinavijoje, projekcinis išaugęs kritulių kiekis, kurį lemtų globalinis atšilimas, netgi lemtų tai, kad sausros paveiktų teritorijų plotas susitrauktų maždaug trimis procentais.

*Vokietijoje šiltėjimas turėtų sąlyginai minimalių pasekmių su vienu išskirtinumu: čia vasaros ateityje būtų sausesnės negu iki šiol.