Kausis prieš Beržės upės pavertimą grioviu
Prieš an­tri­nių ža­lia­vų per­dir­bi­mo įmo­nės sta­ty­bą prie Šir­vin­tų mies­to ko­vo­jan­tys šir­vin­tiš­kiai nu­stė­ro su­ži­no­ję, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tai bū­si­mų sta­ty­bų pa­šo­nė­je esan­čios Ber­žės upės iš­ta­kas įvar­di­jo kaip grio­vį.

Už penkių kilometrų nuo greitkelio Vilnius-Panevėžys, Širvintų pašonėje, dar šiemet planuojama pastatyti plastiko, popieriaus ir metalo atliekų perdirbimo gamyklą, kurioje per metus būtų perdirbama iki 48 tūkst. tonų atliekų.

Prieš šios įmonės statybą kovojančius širvintiškius ypač stebina, jog Aplinkos apsaugos agentūra, kuri turėtų ginti žmonių teisę į švarią aplinką ir saugoti gamtą, nemato reikalo, kad prieš statant būtų atliekamas išsamus būsimos įmonės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Pabrėžiama, kad jo nereikia Aplinkos apsaugos agentūrai Beržės upės ištakas pripažinus grioviu.

Renka parašus

Leidimą 3,1 hektaro privačios teritorijos plote statyti antrinių žaliavų perdirbimo gamyklą Širvintų rajono savivaldybės administracija išdavė 2017-ųjų gegužę. Tuomet džiaugtasi, kad į rajoną ateina investicijos ir verslas, sukursiantis nuo 60 iki 150 (tokius skaičius mini įmonę sumanę statyti verslininkai) darbo vietų. Tačiau netrukus gyventojai sunerimo dėl to, kad įmonė – pernelyg arti miesto, jos automatinės rūšiavimo linijos gali kelti gan didelį triukšmą, bus didžiulis į Širvintas nuo greitkelio važiuojančių sunkiasvorių automobilių srautas, smulkinant bei granuliuojant plastiko atliekas padidės oro tarša.

Živilė Pinskuvienė: "Tikrai skųsime šį sprendimą ir toliau kovosime už Širvintų rajono gyventojų interesus."BNS nuotrauka

„Bene didžiausią nerimą mums sukėlė žinia, kad antrinių žaliavų perdirbimo įmonė stovės prie pat Beržės upės, tekančios per Širvintų rajoną“, – pažymėjo Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė Alytė Skeberienė. Pasak jos, būtent todėl Širvintų miesto bendruomenė drauge su šio rajono valdžia kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūros specialistus prašydamos, kad jie pareikalautų įmonės statytojų atlikti išsamų šios įmonės veiklos poveikio aplinkai tyrimą.

„Deja, agentūros atsiųstame rašte dėstoma, jog toks tyrimas nereikalingas, nes patikslinti duomenys rodo, kad Beržės upės ištakos yra ne upės dalis, o tik griovys“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė. Ji teigė, jog tokia Aplinkos apsaugos agentūros pozicija širvintiškius paskatino pradėti rinkti parašus ir prieš įmonės statybą, ir prieš tai, kad nuo šiol Beržės upė tapo grioviu.

Sprendimą skųs

„Mes, širvintiškiai, nesame iš esmės prieš antrinių žaliavų perdirbimo įmonės statybą mūsų rajone. Tačiau manome, kad ją derėtų statyti atokioje vietoje, toli nuo gyvenamųjų namų ir upių, juolab kad tokių vietų mūsų rajone tikrai yra“, – sakė A. Skeberienė. Ji teigė suprantanti verslininkus, kurie antrinių žaliavų perdirbimo įmonę stato strategiškai itin patogioje vietoje, prie gero kelio.

Bendruomenės pirmininkei sunkiau suprasti Aplinkos apsaugos agentūros specialistus, nematančius problemos, kad įmonė stovės vietoje, kurią nuo gyvenamųjų namų skiria 355–510 metrų atstumai ir nuo kurios iki Širvintų centro – tik kiek daugiau nei kilometras. Dar jiems ir Beržės upė tapo nebe upe.

Į tai, kad ištaisius Lietuvos upių ir ežerų kadastro duomenis pasikeitė Beržės upės koordinatės, sureagavo ir Širvintų rajono savivaldybės administracija bei šios savivaldybės vadovybė. Jos atstovė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad merijos Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus archyviniuose dokumentuose bei planuose upės dalis, kuri dabar įvardijama kaip griovys, anksčiau buvo įregistruota kaip Beržės upės ištakos.

„Esu kategoriškai prieš šį sprendimą. Vadovausimės savivaldybės turimų dokumentų duomenimis ir Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą tikrai skųsime“, – taip į Širvintų rajono savivaldybės gyventojus kreipėsi šio rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Ištaisė klaidą?

Širvintų vadovė pažymėjo, jog situacija, kai upės ištakos tapo grioviu, kelia didelių abejonių ir verčia susimąstyti apie galimas korupcijos apraiškas. Ji tvirtino, jog Širvintų rajono savivaldybė nesitaikstys su tuo, kad kartografiniai duomenys būtų keičiami pagal tai, kaip kažkam naudinga.

„Juolab kad net gautame rašte, kuriame aprašomos išvados, radome grubią loginę klaidą – Beržės upė vadinama Šventosios upės kairiuoju intaku. Tai verčia galvoti, kad sprendimas priimtas skubotai, neįsigilinus ir atsainiai. Tikrai skųsime šį sprendimą ir toliau kovosime už Širvintų rajono gyventojų interesus“, – dėstė Ž. Pinskuvienė.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Liutkevičienė tikino, jog šiuolaikinėmis priemonėmis tikslinant hidrografinius duomenis nustatyta, kad tai, kas anksčiau manyta esant Beržės upės ištakas, iš tiesų tėra paprasčiausias griovys. Anot jos, būtent tokie duomenys šiuo metu yra Lietuvos upių ir ežerų kadastre. Anot A. Liutkevičienės, anksčiau surinkti ir Širvintų rajono savivaldybės turimi duomenys buvo klaidingi, teko juos taisyti.