Karščiai nuo Lietuvos iki Japonijos įrodo, kad Žemė gali greitai pavirsti „šiltnamiu“
Moks­li­nin­kai įspė­ja, kad jei pa­sau­lio vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra pa­kils dau­giau nei 2°C, ly­gi­nant su ikiin­dus­tri­niu vi­du­ti­nės tem­pe­ra­tū­ros ly­giu, tai lems „šilt­na­mio“ są­ly­gų su­si­da­ry­mą ir ky­lan­tį jū­ros ly­gį – da­lis Že­mės taps ne­gy­ve­na­ma. Šiau­rės pus­ru­tu­lį šiuo me­tu ka­muo­jan­čios karš­čio ban­gos – tik žiups­ne­lis to, kas ga­li lauk­ti grei­tu me­tu. Apie tai ra­šo CNN.

Pirmadienį oficialiame Amerikos mokslų akademijos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pasirodžiusioje ataskaitoje „Žemės sistemos trajektorijos Antropocene“ teigiama, kad „šiltnamio“ temperatūra stabilizuotųsi tik nuo ikiindustrinio lygio pakilusi 4°C iki 5°C.

Šia vasarą dešimtys žmonių nuo Jungtinių Valstijų iki Japonijos mirė laukiniuose gaisruose ir nepakėlę karščio bangų.

„Žmonių į atmosferą išleidžiamos šiltnamio dujos nėra vienintelis Žemės temperatūrą apsprendžiantis veiksnys. Mūsų studijoje teigiama, kad žmonių išprovokuotas atšilimas 2°C gali sukelti Žemės sistemos procesus, dažnai vadinamus „grįžtamaisiais ryšiais“, kurie gali lemti tolesnį šilimą, net jei mes nustosime į aplinką leisti šiltnamio dujas ir susizgribsime“, – teigė pagrindinis ataskaitos autorius, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas Willas Steffenas.

Pakilusi temperatūra gali lemti jūros lygio pakilimą net 60 metrų, lyginant su šiandiene pakrantės linija. Pajūriuose gyvenančios bendruomenės bus užlietos ir nustumtos gilyn į žemyno vidų. Šią vasarą dešimtys žmonių nuo Jungtinių Valstijų iki Japonijos mirė laukiniuose gaisruose ir nepakėlę karščio bangų. Pasaulis turi galimybę išvysti, kas gali laukti ateityje.

Ataskaitoje teigiama, kad peržengus „slenkstį“ – teorinį tašką, kurį peržengus nebus įmanoma grįžti – „vidutinė Žemės temperatūra būtų daug didesnį, nei bet kuriuo tarpledyniniu periodu per pastaruosius 1,2 milijono metų, o jūros lygiai viršytų viso Holoceno laikotarpio“, – omenyje turėtas geologinis amžius, prasidėjęs po paskutinio ledynmečio pabaigos, prieš daugmaž 12000 metų.

Daugelis mokslininkų teigia, kad mes įžengėme į naują geologinį amžių, Antropoceną, kuriame žmogaus veikla tiesiogiai veikia planetą.

Šiandien vidutinė temperatūra yra daugmaž 1°C aukštesnė, nei ikiindustriniame laikotarpyje, o per dešimt metų vidutiniškai pakyla 0,17°C.

Kopenhagos universiteto mokslininkė Katherine Richardson, viena iš bendraautorių, teigė, kad „slenksčio“ idėja nėra nauja. „Mes visada žinojome, kad gali egzistuoti taškas, už kurio grįžti atgalios bus neįmanoma“, – teigė mokslininkė. – Jei to nesustabdysime – turėsime rimtų problemų. Mūsų visuomenės negalės toliau funkcionuoti taip, kaip funkcionuoja dabar, kai vidutiniškai temperatūra pakils nuo 4°C iki 5°C, o jūros lygis nuo 10 iki 60 metrų. Mūsų visuomenė to paprasčiausiai nepakeltų.“

„Norint išvengti tokio scenarijaus reikia žmonių veiksmus pertvarkyti iš išnaudojimo į patarnavimą Žemės sistemai“, – teigė Willas Steffenas.

2015 metais Paryžiuje virš 200 šalių susitarė imtis veiksmų klimato kaitos atžvilgiu. Pasirašę Paryžiaus susitarimą nutarė veikti išvien, norėdami išvengti temperatūros kilimo daugiau, nei 2°C virš ikiindustrinio lygio. Tačiau nėra konkrečių vienijančių priemonių, o Jungtinės Valstijos atsitraukė, tokiu būdu pamindamos ambicijas sukurti jungtinį frontą prieš klimato kovą.

Esminės sąveikos

Ataskaitoje tarp aibės klimato kaitą nulemsiančių faktorių pažymima ir tai, kad būsimos pasekmės – tokios, kaip anglies nuosėdų praradimas ar sumažėjimas, miškų išnykimas, ledo masyvų nykimas ir padidėjęs bakterijų kvėpavimas, gali suformuoti klimato kaitą skatinantį „atgalinės reakcijos“ ratą.

„Šie slenkstiniai elementai potencialiai gali veikti kaip domino kauliukų eilė, – teigė Johanas Rockstromas, Potsdamo Įtakos klimatui tyrimų instituto direktorius bei ataskaitos bendraautoris. – Vos peržengus slenkstį, Žemė judės prie kitų padarinių. Sustabdyti tą besiverčiančią domino kauliukų eilę gali būti labai sunku ar netgi neįmanoma. Aibė Žemės vietų taps netinkamomis gyvenimui, jeigu „Žemė-šiltnamis“ taps realybe“.

Šėlstantys gaisrai, karščio bangos

Ataskaita pasirodė tuo metu, kai Šiaurės pusrutulis kovoja su mirtinomis karščio bangomis ir šėlstančiais laukiniais laužais, kuriuos dauguma mokslininkų laiko žmonių padarytų klimato pokyčių pasekme.

Kalifornija stengiasi suvaldyti patį didžiausią kada nors siautusį laukinį gaisrą, tuo tarpu Ispanija ir Portugalija susidūrė su rekordinėmis temperatūromis. Azijoje – Japonojoje ir Pietų Korėjoje – nuo karščio bangų žūva dešimtys žmonių.

Katherine Richardson teigė, kad nors dabartinis oras pats vienas negali būti laikomas klimato pokyčių indikatoriumi, ekstremalus vasaros karštis gali padėti žmonėms greičiau suvokti situacijos svarbą.

„Žmonės gavo paragauti karščio bangų, o klimato kaita ir yra būtent tokia. Tai rodo, kad žmonės turi suprasti, kad savo išteklius turime tvarkyti pasauliniu mastu. Kai pajėgsime pamatyti, kad lemti klimatą galime patys, tai taps mūsų atsakomybe – išsaugoti ir palaikyti žemės sistemą“, – teigė mokslininkė.

Ataskaitoje teigiama, kad norint sustabdyto šį potencialiai laukiantį domino efektą, su klimato pokyčiais reikia kovoti iš visų frontų, žmonėms veikiant išvien. Būtini „pasaulio ekonomikos dekarbonizacija, biosferos anglies nuosėdų apsauga, žmonių elgesio pokyčiai, technologinės inovacijos, vertybių perstumdymas“.

Katherine Richardson sakė, kad ataskaita, užuot ją laikius „pasaulio pabaigos pranaše“, turi suteikti vilties, kad dabar ėmusis veiksmų, pasaulis gali išvengti pačių niūriausių prognozių.

„Manau, kad ši ataskaita siunčia teigiamą žinutę. Jei suprasime sistemą ir kaip ji veikia, turėsime galią veikti ir apgauti sistemą. Žinios yra jėga – kuo daugiau žinosime, tuo daugiau galimybių siekti teigiamų padarinių turėsime“, – teigė moteris.