Kaip vėžliams išsivystė kiautas?
Šis klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti pa­sa­kos pra­džia, bet iš tie­sų jis daug me­tų ne­duo­da ra­my­bės moks­li­nin­kams, o nau­ji fo­si­li­jų ty­ri­mai pa­tei­kė kai ku­rių užuo­mi­nų.

Mechanizmas, dėl kurio išsivystė dabartinio pavidalo vėžliai, kurių kiautas susijungė su griaučiais, o dantis pakeitė į snapą panašus darinys, daugelio apibūdinamas kaip „viena sunkiausiai įmenamų evoliucijos mįslių“.

Iki šiol buvo rasta gana mažai ankstyvųjų vėžlių fosilijų, todėl vis nepavykdavo atsakyti į klausimus, kaip išsivystė unikalios šių gyvūnų ypatybės ir net kas jų protėviai? Tačiau žurnale „Nature“ paskelbta nauja studija padeda užpildyti kai kurias spragas. Ji pagrįsta Kinijoje aptiktos prieš 228 mln. metų gyvenusio vėžlio fosilijos tyrimais. Gyvūno kaukolė su snapu, bet esama ir dantų, tad tikėtina, jog ši rūšis gali būti evoliucijos „trūkstama grandis“, vedanti nuo ankstyvųjų vėžlių, turėjusių dantis, prie jų dabartinio pavidalo.

„Įdomu, kad išliko ir dantų, nors snapas išsivystęs, todėl tai pusiau snapas, pusiau dantytas žandikaulis – puikūs pereinamieji bruožai“, – sakė Pekine veikiančios Kinijos mokslų akademijos tyrėjas Chunas Li, straipsnio apie iškastinį vėžlį Eorhynchochelys bendraautoris.

Iškastinis gyvūnas buvo stambus – 2,5 metro ilgio, turėjo ilgą uodegą, o jo šonkaulių nugarinės dalys buvo suplokštėjusios ir, atrodo, sudarė disko pavidalo darinį, kiauto pirmtaką. Kadangi įrodymų išlikę labai mažai, vėžlių evoliucijos ekspertai tebesiginčija, kas jų protėviai.

Vieni mano, kad šių gyvūnų protėviai yra bendri su dauguma roplių, bet kai kurie ekspertai nepritaria tokiai nuomonei, nes šiuolaikinių vėžlių kaukolė pasižymi itin savitais bruožais. Chuno Li teigimu, rastos fosilijos kaulų ypatybės suteikia daugiau svarumo prielaidai, kad vėžlių ir daugumos kitų roplių protėviai buvo tie patys. Pasak jo, šis individas yra „vėžlių ankstyvosios evoliucijos svarbi trūkstama grandis“.

Pastaraisiais metais rasta keletas kitų šios grupės gyvūnų liekanų. Tarp jų buvo 220 mln. metų senumo fosilija su visiškai susiformavusiu apatiniu šarvu, bet kaulinių darinių nedengiama nugara. Kita 240 mln. metų fosilija priklauso jokio šarvo neturėjusiam gyvūnui.

Pastaruosius 20 metų Chunas Li tyrinėjo roplių fosilijas Kinijos pietinėje Guidžou provincijoje. Eorhynchochelys liekanas mokslininkas aptiko atsitiktinai, vienam vietos muziejui 2015 metais paprašius apžiūrėti kolekcijoje turimas jūrinių vėžlių fosilijas. Tuomet nuo jų dar nebuvo nuvalyti uolienų likučiai.