Kaip laidojimas į žemę kenkia gamtai
Skai­čiuo­ja­ma, jog lai­do­ji­mas į že­mę kas­met pa­da­ro mil­ži­niš­ką ža­lą ap­lin­kai. Ne pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja,  or­ga­ni­za­ci­jos „Green Bu­rial Coun­cil“ pa­skai­čia­vo, kiek me­džio, che­mi­nių me­džia­gų, me­ta­lų pa­ten­ka į že­mę. 

Garsiausi pasaulio mados namai kasmet pristato vieną už kitą įspūdingesnes drabužių kolekcijas ir taip padiktuoja, kas bus madinga šį sezoną. Tačiau, jei manote, kad mados egzistuoja tik ant podiumo – klystate. Tam tikros tendencijos vyrauja įvairiausiose paslaugų srityse ir, kad ir kaip keistai beskambėtų, netgi tokiose subtiliose ir jautriose, kaip laidojimo paslaugų. Šių metų tendencijos, į kurias gręžiasi laidojimo paslaugos visame pasaulyje – ekologiškumas ir personalizacija, asmeninis požiūris į kiekvieną, susidūrusį su artimojo netekimu. Tuo buvo galima įsitikinti tarptautinėje laidojimo reikmenų parodoje Vokietijoje, Diuseldorfo mieste.

Organizatorių nuotraukos

Populiarėja gamtai draugiškos „žaliosios“ laidotuvės

„Pasaulyje vis garsiau kalbama, kad ilgą laiką naujovių neįsileidusi laidojimo paslaugų sritis – irgi keičiasi. Šiandien paskutinis atsisveikinimas nėra toks dramatiškas, vis dažniau patikimas į profesionalių laidotuvių planuotojų rankas dėl asmeninio požiūrio į artimųjų ar velionio norus. Tai pat laidojimo procese didelis dėmesys pradedamas skirti ir požiūriui į gamtą – pats atsisveikinimas su artimuoju stipriai veikiamas pasaulyje pastaruoju metu itin populiaraus ekologiško gyvenimo būdo, kurio šalininkai visose gyvenimo srityse remiasi atsakingu, aplinką tausojančiu vartojimu. Tad nenuostabu, jog ir laidojimo paslaugų srityje sparčiai daugėja tvarių sprendimų“, – apie naujausias laidojimo reikmenų tendencijas pasaulyje pasakoja ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja Rūta Cimarmanaitė,

Pasak R. Cimarmanaitės, nors pasigirsta nuomonių, kad tvarūs sprendimai – tik laikina naujovė, vis dėlto pastebima, jog tai tampa ilgalaike tendencija. Siūlomi ekologiški sprendimai, tokie kaip urnos, gaminamos iš celiuliozės, kokoso lukštų ar suspaustų durpių ir savaime suyrančios – tai reiškia, kad laidojimo paslaugų sritis iš aplinkos taršos kėlėjos pamažu tampa mūsų planetą tausojančia veikla. Įdomu ir tai, kad sparčiai populiarėja vadinamos „medžių kapavietės“ – kai biologiškai suyrančiame inde sumaišomi velionio pelenai su medžio sėklomis ir toje vietoje, kur tokia urna užkasama, išauga medis.

Įvairios pasaulio šalys skaičiuoja, kad laidojimas į žemę kasmet padaro milžinišką žalą aplinkai. Remiantis ne pelno siekiančios organizacijos „Green Burial Council“ duomenimis, vien JAV laidotuvių metu į žemę per metus patenka daugiau nei 9 mln. metrų medienos, 135 tūkst. tonų kūnams balzamuoti skirtų cheminių medžiagų, 1,6 tonos gelžbetonio ir daugiau nei 64 tūkst. tonų geležies. Įspūdingi skaičiai stebimi ir Europoje bei Azijoje. Būtent jie ir augantis žmonių sąmoningumas paskatino „žaliųjų“ laidotuvių atsiradimą. Paprastai tariant, toks atsisveikinimas su velioniu yra draugiškas aplinkai – laidojimo procese naudojami ritualiniai reikmenys, kurie irdami neužteršia gruntinio vandens ar dirvožemio, į aplinką neišmeta nuodingųjų dujų, o visas procesas apsaugo gamtoje esančias ekosistemas.

Urnos ir karstai – nekenkiantys gamtai ir greit suyrantys

R. Cimarmanaitė pastebi, kad nors ši tendencija vyrauja visoje laidojimo paslaugų industrijoje, kremavimo paslaugų srityje ji ypač ryški, mat reikmenys gaminami ne tik iš atsinaujinančių medžiagų – ekologija bei natūralumas atsispindi ir urnų dekoro sprendimuose, kuriuose dominuoja gamtos tematika.

„Pavyzdžiui, šiandien labai populiarios paprastos, kuo natūraliau atrodančios urnos. Jos gali būti padengtos samanomis, atrodyti kaip medžio kamienas, dekoruotos gamtos vaizdų piešiniais. Tokios urnos yra pagamintos taikant specialią technologiją, todėl užkastos į žemę suyra vidutiniškai per dvejus metus. Tai galioja ir karstams bei padėklams, ant kurių proceso metu yra statomas karstas su mirusiojo palaikais. Šiandien vis daugiau pasaulyje veikiančių krematoriumų siūlo rinktis būtent tokius. Manoma, kad ekologiškos medžiagos ateityje tik populiarės. Ekspertų teigimu, savaime suyrančios urnos gali lemti, jog bus atsisakyta palaikų laidojimo į žemę“, – tendencijas vardija „Rekviem“ laidotuvių planuotoja.

Tiesa, neigiamo poveikio aplinkai neturinčios urnos ir kremavimo padėklai – ne vienintelės laidojimo paslaugų verslo inovacijos. Į gatves vis dažniau išriedantys elektros energija varomi automobiliai jau naudojami ir velioniui transportuoti. Taigi, šiandien vis daugiau katafalkų – elektromobiliai. Aplinkos taršą laidojimo paslaugų industrijoje mažina ir krematoriumai, veikiantys naudojant tik saulės baterijomis generuojamą elektros energiją.

Didesnis dėmesys velionio norams ir inovacijos

R. Cimarmanaitės teigimu, nors „žaliosios“ laidotuvės ir visi joms būdingi atributai pasaulyje itin populiarūs, ne mažesnio susidomėjimo sulaukia ir asmeniškos detalės, atsispindinčios ne tik atsisveikinimo ceremonijos metu, bet ir laidojimo reikmenų madose. „Vis daugiau žmonių savo artimųjų kapavietes ar urnas stengiasi suasmeninti, personalizuoti. Pavyzdžiui, jei velionis visą gyvenimą buvo automobilių, šachmatų ar žirgų sporto entuziastas, jo urna ar kapavietė gali būti dekoruota šiuos pomėgius atspindinčiais simboliais. Taip pat urna gali savo forma atspindėti mirusiojo interesus, pavyzdžiui būti automobilio formos.“

Pasak laidotuvių planuotojos, laidojimo paslaugos tampa ne tik vis lankstesnės, atviresnės, tačiau ir inovatyvių sprendimų. Vienas jų – 3D spausdintuvu gaminamos urnos. „Apie 3D spausdinimo technologiją žinoma, kad ji labai plačiai naudojama įvairiausiose srityse – pradedant medicina, baigiant pramone. Tačiau šis išradimas kelią skinasi ir į laidojimo paslaugų rinką. Tikimasi, kad artimiausiu metu urnas bus galima atsispausdinti patiems, o tai atvers kelią ne tik dar platesniam jų pasirinkimui, originalesniam dizainui, bet ir leis sumažinti kainas“, – prognozuoja ritualinių laidojimo paslaugų specialistė.

Laidojimo paslaugos, kaip ir bet kurios kitos paslaugos, taip pat tampa pažangesnės. Nors vis labiau vertintinas natūralumas, pastebima, jog visame pasaulyje vykstančiose atsisveikinimo su mirusiuoju ceremonijose nebe taip bijoma ryškesnių spalvų, išskirtinio urnos dekoro ir pavidalo, išskirtinių kapaviečių ar kitų reikmenų modelių. Galbūt visai netrukus visa tai išvysime ir Lietuvoje.