Jūra ardo apsauginį Palangos kopagūbrį
Pa­ki­lęs jū­ros van­duo ir pa­daž­nė­ju­sios aud­ros ar­do Pa­lan­gos ap­sau­gi­nį ko­pa­gūb­rį šiau­ri­nė­je pa­plū­di­mio da­ly­je. Jį iš­sau­go­ti ga­li­ma tik pa­jū­rio ruo­žą pa­pil­dant smė­liu, ta­čiau tam nė­ra nu­ma­ty­ta lė­šų, ta­čiau ku­ror­to va­do­vai jų ti­ki­si iš tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) lė­šų, ku­rios skir­tos pie­ti­niam Pa­lan­gos pa­plū­di­mio ruo­žui tvar­ky­ti, pra­ne­ša LRT „Pa­no­ra­ma“.

Tačiau ir pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį. Šiemet kopagūbrį žadama saugoti uždengiant jį šakomis.

„Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia“, – sakė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Panaši situacija buvo ir pietiniame paplūdimyje nuo Birutės kalno Palangos tilto link. 2011–2012 metais paplūdimį pamaitinus smėliu, jis praplatėjo ir, pasak specialistų, stabilizavosi. Apie 60 tūkst. kubinių metrų smėlio tąkart išpilta ir šiauriniame paplūdimio ruože, tačiau smėlis čia neužsibuvo.

Per pastaruosius 40 metų, Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 centimetrų, o vis dažniau per šiltas žiemas Baltijos priekrantė nebeužšąla. Audros dažnėja, jūra, nuplaudama smėlį, priartėjo prie kopų ir gerokai sunaikino apsauginį Palangos kopagūbrį, esantį šiauriau nuo tilto gelbėjimo stoties link.

Mokslininkai tvirtina, kad dėl šių priežasčių smėlio atsargos senka ir priekrantėje ties Klaipėda. Vienintelė išeitis – papildyti paplūdimius smėliu. Pagal 2014–2020 metų krantų tvarkymo programą šiems darbams iš ES fondų numatyta beveik 5 mln. eurų. Tačiau jie skirti tik smėliu papildyti Palangos paplūdimį ties Birutės kalnu. Lėšų naudoti labiausiai jūros ardomam šiauriniam paplūdimiui neleidžia įstatymas.