In Memoriam: gyvūnų rūšys, kurių netekome 2018 metais
Žmo­nės jau ne kar­tą bu­vo pers­pė­ti apie apo­ka­lip­ti­nius pa­sau­li­nio mas­to iš­ny­ki­mo at­ve­jus, ku­rių po­vei­kis ga­li bū­ti jun­ta­mas at­ei­nan­čius mi­li­jo­nus me­tų.

Tačiau įvairios gyvūnų rūšys nuo Žemės paviršiaus sparčiai nyksta ir toliau.

„IFLScience“ sudarė In Memoriam sąrašą visų 2018 metais prarastų rūšių, bent taip jas pagerbiant.

Pirmoji šiame nekrologe yra tikra kino žvaigždė: Spikso ara (lot. Cyanopsitta spixii). Garsioji ryškiaspalvė filmo „Rio“ papūga laukinėje gamtoje nebesutinkama – visi likę 100 šios rūšies paukščių gyvena nelaisvėje.

Kartu su šiomis papūgomis link išnykimo nuskrido mažiau žinomi sparnuočiai: Philydor novaesi (lot.), Cichlocolaptes mazarbarnetti (lot.) ir Juodaveidė gėlinukė (lot. Melamprosops phaeosoma).

Remiantis neseniai biologų iš „BirdLife International“ atliktu tyrimu, pagal IUCN Raudonąjį sąrašą, tikimybė, kad šios rūšys išgyvens siekia vos 0,1 – tai kategoriją „kritiškai nykstantis“ vos skiria nuo „išnykusio“ statuso.

„Pagrindinė šių išnykimų priežastis yra žmonių vykdoma veikla,“ – „IFLScience“ sakė vyresnysis „BirdLife International“ mokslininkas Stuart Butchart.

2018-ieji tapo tais metais, kuomet oficialiai išnykusia paskelbta rytų puma (lot. Puma concolor couguar). Tai įvyko praėjus maždaug 80 metų po to, kai Meine buvo nužudytas paskutinis laisvėje gyvenęs šios rūšies atstovas.

Nugaišus Sudanui, paskutiniam vyriškos lyties šiaurinio baltojo raganosio rūšies atstovui, globalią šių gyvūnų populiaciją šiuo metu sudaro tik dvi likusios patelės.

Daugybei kitų gyvūnų, tarp kurių ir egzistuoti likusioms vos 12 mažyčių Kalifornijos jūrų kiaulių, išnykimas liko tik laiko klausimu.

Mes ne tik nuo Žemės paviršiaus nušluojame vienas naujausių pasaulio gyvūnijos rūšių, pavyzdžiui Tapanulio orangutanus atrastus 2017 metais ir kurie dėka žmonijos vykdomos pramonės jau susiduria su išnykimo grėsme, tačiau tuo pačiu metu naikiname ir vienas seniausių planetos rūšių.

Didžiosios Kinijos salamandros (lot. Andrias davidianus), vadinamos „gyvosiomis fosilijomis““, kurių protėviai po Žemę vaikštinėjo greta stegozaurų ir diplodokų, nepaisant pragyventų 250 milijonų metų šiuo metu jau yra ant išnykimo slenksčio, greta pačių unikaliausių ryklių bei rajų.

2018 metais pirmą kartą, kaip atsidūrusios ties kritine išnykimo riba buvo įvardintos ir žirafos. Nelemčiai pasmerkti ir beveik visi Žemės lemūrai. Didžiulis pavojus iškilo ir mūsų planetos vabzdžių įvairovei.

Tačiau esama ir vilties žiburėlio

Tarp visų pragaiščiai pasmerktų rūšių, 2018 metais nuo kritinio išnykimo statuso buvo išgelbėtos kalnų gorilos, o pirmą kartą per 50 metų į Čadą sugrįžo juodieji raganosiai.

Nuostabiosios Dipodomys gravipes (lot), kengūrinės žiurkytės buvo aptiktos gyvos ir sveikos praėjus trims dešimtmečiams po manomo jų išnykimo.

Praėjusiais metais, dėka Meksikos vienuolių, nuo išnykimo buvo išgelbėtos ir retosios Ambystoma dumerilii (lot.) salamandros.

Taip pat daug vilties atsirado ir dviems vienišiems baltiesiems raganosiams, jų išsaugojimui dėl galimo in vitro apvaisinimo.

Visgi, kad ir toks mažas vilties žiburėlis gerokai nublanksta prieš ilgą sarašą, kuriame savo pėdsaką paliko jau žeme nebevaikštantys ir padangėje nebeskraidantys nuostabūs šios planetos sutvėrimai.