Havajų ugnikalnis netrukus gali tapti sproginėjančiu pragaru
Ha­va­juo­se esan­tis Ki­lauė­jos ug­ni­kal­nis iš sa­vo pa­grin­di­nio kra­te­rio ga­li ar­ti­miau­siu me­tu iš­spjau­ti ak­me­nų ir pe­le­nų, kaip bu­vo nu­ti­kę per vė­liau­sią jo sprogs­ta­mą­jį iš­si­ver­ži­mą, įvy­ku­sį be­veik prieš šimt­me­tį, tre­čia­die­nį pers­pė­jo moks­li­nin­kai.

Šiuo metu lavos srautai ir fontanai veržiasi iš Havajų (Didžiojoje) saloje esančio ugnikalnio rytiniame pakraštyje esančiose gyvenvietėse atsivėrusių naujų stemplių. Dėl šio išsiveržimo teko evakuoti beveik 2 000 gyventojų, taip pat buvo sunaikinta daugiau kaip 30 namų ir kitų pastatų.

Mokslininkai trečiadienį sakė, kad sprogstamojo išsiveržimo Kilauėjos viršūnėje pavojus didės artimiausiomis savaitėmis, lavai slūgstant iš viršūnės kraterio į ugnikalnio pakraščius. Garo sprogimų gali įvykti, jeigu lava nusileis žemiau požeminių vandenų lygmens, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Ugnikalnis taip pat gali išmesti pelenų, garo ir sieros dvideginio.

Kilauėja yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje.

Šiuo metu lava, garai ir nuodingos dujos veržiasi iš 15 naujų plyšių, atsivėrusių maždaug už 40 km nuo viršūnės kraterio. Šios stemplės yra gyvenviečių „Leilani Estates“ ir „Lanipuna Gardens“ teritorijoje.

Artimiausiomis savaitėmis ugnikalnis gali išspjauti apie dviejų metrų skersmens akmenų ir nusviesti juos beveik du kilometrus. Pelenų ir lapilių lietų gali iškristi už kelių kilometrų nuo kraterio, sakė vulkanologai.

Slūgstant lavos ežerui gali susidaryti sąlygos, panašios į 1924 metais įvykusį didelį išsiveržimą iš viršūnės kraterio, sakė USGS Havajų ugnikalnių observatorijai vadovaujanti mokslininkė Tina Neal (Tina Nil).

Tąsyk sprogimas užmušė vieną žmogų, o akmenys, pelenai ir dulkės iš kraterio veržėsi 17 dienų.

Jeigu nuslūgus lavos ežerui požeminis vanduo prasiskverbtų į kraterį maitinantį magmos kanalą, jis gali staigiai virsti garu. Šis sprogimas išsviestų į orą krateryje susikaupusias uolienas.

Havajų ugnikalnių observatorijos geologas Donas Swansonas sakė, kad magma žemiau požeminių vandenų lygio gali nuslūgti maždaug gegužės viduryje. Mokslininkai nežino, per kiek laiko tuomet galėtų įvykti sprogimas.

„Įtariame, kad tai spartus procesas. Iš tikrųjų tiksliai nežinome“, – jis sakė žurnalistams per konferencinį pokalbį telefonu.

Arti Kilauėjos viršūnės kraterio žmonės negyvena, bet lankytojų iki šiol atvyksta į Havajų ugnikalnių nacionalinį parką, apimantį kraterį ir aplinkines teritorijas.

Parko atstovė Jessica Ferracane sakė, kad parkas bus evakuotas prieš išsivystant sprogstamojo išsiveržimo galimybei.

Tuo metu Havajų gubernatorius Davidas Ige sakė, kad netoli lavos veržimosi vietos esanti geoterminė jėgainė spartina pastangas išgabenti joje laikytas degių dujų atsargas.

Punos eksperimentinėje geoterminėje elektrinėje buvo laikoma beveik 190 tūkst. litrų pentano, bet tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį jis visas bus išvežtas.

Jeigu vulkaninė stemplė atsivertų šios jėgainės teritorijoje, o joje tebebūtų šios degios medžiagos, tai būtų „labai, labai pavojinga“, pabrėžė gubernatorius.