Gyvūnų pliažų bus tik Neringoje
Pra­de­da aiš­kė­ti, kad poil­siau­to­jai su sa­vo na­mi­niais gy­vū­nais ofi­cia­liuo­se pa­jū­rio plia­žuo­se bus lau­kia­mi tik Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je. Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos val­di­nin­kai pa­tvir­ti­no, jog to­kių spe­cia­li­zuo­tų zo­nų bent ar­tė­jan­tį se­zo­ną ne­pla­nuo­ja­ma įreng­ti. Prie­žas­tys – biu­ro­kra­ti­nės.

„Pagal galiojantį Pajūrio juostos žemyninės dalies rekreacijos planą jokių paplūdimių gyvūnams nenumatyta. Kol šis dokumentas nebus pakoreguotas aplinkos ministro įsakymu, nėra net teorinės galimybės įteisinti atskiras zonas pliažuose žmonėms, laikantiems naminių augintinių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Palangos miesto merijos specialistė Reda Kairienė.

Savo ruožtu Neringos valdžia tikina pasistengsianti kuo plačiau išreklamuoti naujas galimybes poilsiautojams, atsivežantiems keturkojų.

Pajūrio žemyninės dalies pliažuose specialiai gyvūnų mylėtojams skirtų legalių zonų dar teks palaukti.

Tapo išskirtiniai

Galimybę visos šalies savivaldybėms steigti specializuotus pliažus gyvūnams suteikė pernai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas įsakymas dėl Lietuvos higienos normų pakeitimo. Pagal naująją tvarką paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, sporto ir zoną, skirtą lankytis su gyvūnais. Anksčiau legaliai atsivesti augintinių į oficialius pliažus buvo nevalia.

Sparčiausiai į pokyčius dar praėjusių metų vasaros pabaigoje sureagavo neringiškiai. Savivaldybės politikų ir valdininkų sprendimu Nidoje buvo įsteigtas pirmasis pajūryje gyvūnų pliažas. Tai – 100 metrų ruožas šiauriniame Nidos paplūdimio pakraštyje, greta sporto zonos.

„Nenorime, kad šunys trukdytų ramiai besideginantiems žmonėms. Į Nidą atvyksta daug svečių, auginančių keturkojus, todėl specializuoto paplūdimio seniai reikėjo“, – pabrėžė Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas.

Neringos merijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šį sezoną tikrai bus legalizuotas dar vienas gyvūnų pliažas Juodkrantėje. „Tik kol kas sprendžiama, kurioje tiksliai vietoje. Siekiama artimiausioje ateityje tokias pat specializuotas zonas žmonėms su gyvūnais įrengti ir Preilos bei Pervalkos oficialiuose pliažuose. Poreikis tikrai yra. Į Neringą atvyksta įvairių turistų, poilsiautojų. Pavyzdžiui, pernai Nidoje atostogavo iš Maskvos atskridę žmonės su dviem savo pudeliais. Jie labai apsidžiaugė radę specialią zoną Nidos paplūdimyje asmenims, laikantiems naminių augintinių. Ir vokiečiai labai mėgsta keliauti drauge su gyvūnais“, – kalbėjo S. Vaišvilaitė.

Esą Neringa pasistengs kuo plačiau išreklamuoti atsiradusią galimybę vienintelėje pajūrio savivaldybėje lepintis paplūdimio malonumais kartu su keturkojais augintiniais. Tiesa, tai daryti leidžiama laikantis patvirtintų taisyklių.

Kaip aiškino Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė, šunys, nors ir būdami „savo zonose“, negali laisvai bėgioti po pajūrį. „Poilsiautojai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai netrukdytų kitiems žmonėms, todėl bent didesni keturkojai turi būti vedžiojami už pavadėlio, agresyvūs – dar ir su antsnukiais. Šeimininkams teks prisiimti visą atsakomybę už savo gyvūnų veiksmus. Reikia surinkti ir jų ekskrementus. Paplūdimyje pastatytos specialios šiukšliadėžės, yra stovai su maišeliais, girdyklos“, – vardijo gydytoja.

Rado kliūčių

Pasidomėję, ar kaimynų pavyzdžiu ketina sekti ir Klaipėdos miesto savivaldybė, sužinojome naujų aplinkybių. Anot merijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, ministro A. Verygos įsakymu pakeistų higienos normų neprivaloma vykdyti.

„Jos tik suteikia galimybę įrengti šunų paplūdimius, bet tai nėra prievolė. Pernai svarstėme šį klausimą ir nusprendėme neįrengti tų specializuotų zonų Klaipėdos pliažuose. Neradome tam tinkamų vietų. Be to, gyvūnų mylėtojams nebūtina su augintiniais brautis į bendrus paplūdimius, kuriuose ilsisi žmonės su vaikais. Yra teisėtų būdų pabūti su keturkojais prie jūros“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Valdininkas nurodė pajūrio ruožą nuo šiaurinio molo iki Pirmosios Melnragės oficialaus pliažo (ten šunis vedžioti draudžiama) prieigų. „Prie molo yra neįteisintas paplūdimys, todėl ten niekas nedraudžia nors ir vasaros sezono įkarštyje ateiti su augintiniais pabūti prie jūros. Tą patį galima padaryti ir didžiuliame pajūrio ruože, kuris priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, nes ši neturi nė vieno oficialaus pliažo. Taigi vietų tikrai yra, todėl ir atsisakėme galimybės mūsų paplūdimiuose išskirti papildomas zonas žmonėms, laikantiems gyvūnų“, – pabrėžė jis.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas tvirtino nieko negirdėjęs apie iniciatyvas jau šiemet steigti pliažus, skirtus augintiniams. „Manau, kada nors gyvūnų paplūdimių bus. Mūsų jau teiravosi kur. Moterys griežtai pareikalavo neįrengti tokios zonos šalia jų pliažo. Man regis, gyvūnams reikėtų skirti dvi vietas po 200 metrų Palangoje ir Šventojoje. Palangoje jų zona galėtų būti arba tarp „Auskos“ viešbučio ir Mėlynosios vėliavos pliažo, arba šiaurinėje dalyje už vyrų paplūdimio. Šventojoje – galbūt pietinėje dalyje“, – svarstė jis.

Tačiau Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė R. Kairienė patikino, kad nebūta net tokių svarstymų. „Kuršių nerijoje galioja kiti teritorijų planavimo dokumentai, kiti teisės aktai. O mums įrengti tokių zonų kol kas neleidžia Pajūrio juostos žemyninės dalies rekreacijos planas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistos higienos normos lyg ir suteikia galimybę steigti šunų paplūdimius, tačiau aplinkos ministro pasirašytas planas – ne. Jame nepažymėtos tokios zonos, todėl reikėtų keisti teisės aktą. Kol to nepadaryta, mūsų rankos surištos“, – kalbėjo R. Kairienė.