Gyvūnų krematoriumas atvers duris
Tau­ra­gės ra­jo­ne jau ne­tru­kus pra­dės veik­ti pir­mas Lie­tu­vo­je na­mi­nių gy­vū­nų kre­ma­to­riu­mas. Gre­ta jo pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ir gy­vū­nams skir­tą ko­lum­ba­riu­mą.

Pirmasis Lietuvoje gyvūnų krematoriumas kuriasi 20 km atstumu nuo Tauragės esančiuose Zoliškiuose. Šis išskirtinės paskirties 120 kv. m pastatas jau baigtas statyti, sumontuota gyvūnų kremavimo įranga. „Mūsų siūloma paslauga naudotis bus galima jau greitai, tačiau įkurtuves norime surengti vasarą“, – teigė gyvūnų krematoriumo šeimininkas, veterinarijos gydytojas Vitalijus Žebelys. Jis pabrėžė, kad šiuo metu kaip tik išbandoma iš Jungtinės Karalystės atgabenta įranga.

Be kitų šios paskirties statiniams būtinų erdvių, krematoriume įrengta atsisveikinimo su gyvūnu salė. Norintieji galės stebėti visą kremavimo procesą.

Lietuvoje – naujovė

V. Žebelys teigė, kad iki šiol Lietuvoje kalbėta tik apie gyvūnų utilizavimą, kuris iš tiesų atliekamas labai neestetiškai, be jokios pagarbos augintiniams, nors šie daugeliui žmonių yra tapę svarbia jų gyvenimo dalimi. Vakarų Europoje kremuoti gyvūnus ypač populiaru, o, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kremuojama daugiau kaip pusė naminių gyvūnų. Anot V. Žebelio, porą pastarųjų dešimtmečių gyvūnų krematoriumus turi ir kaimynės Latvija bei Estija. „Mano žiniomis, Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje gyvūnų krematoriumų yra daug, jie išdėstyti netoli vienas kito. Estija ir Latvija turi po vieną krematoriumą, tad kremacijų juose netrūksta“, – sakė pirmojo gyvūnų krematoriumo mūsų šalyje įkūrėjas.

Gyvūnų krematoriumas statomas privačiomis lėšomis, jame sumontuota nauja įranga. Be kitų šios paskirties statiniams būtinų erdvių, krematoriume įrengta atsisveikinimo su gyvūnu salė. Norintieji galės stebėti visą kremavimo procesą. Jei žmonės nepageidaus išsivežti gyvūnų pelenų, jais pasirūpins krematoriumo darbuotojai. Tie, kurie savo augintinių pelenams pageidaus urnų, turės galimybę jas įsigyti pačiame krematoriume. „Ir žmonių, ir gyvūnų pelenams skirtos urnos yra brangios, o dėželių, į kurias bus supilami pelenai, kaina įeina į atlygį už kremavimą“, – sakė V. Žebelys. Numatyta, kad gyvūnų krematoriumas dirbs antradieniais-šeštadieniais darbo valandomis, tačiau atsižvelgiant į pageidavimus jo darbo laiką bus galima koreguoti.

Humaniškiausias būdas

V. Žebelys pabrėžė, kad šunų gaišenų kremavimas, nelygu jų dydis, trunka iki pusantros valandos. Tad planuojama per darbo dieną atlikti iki penkių kremacijų. Kremuoti naminį augintinį kainuos nuo 50 iki 200 eurų, o šios paslaugos kaina taip pat priklausys nuo gyvūno dydžio. Gyvūnų gaišenas į krematoriumą bus galima atvežti patiems šeimininkams, arba už atitinkamą mokestį iš nurodytos vietos jas išsiveš krematoriumo darbuotojai. „Kadangi kritusio gyvūno kūnas paprastai įdedamas į maišą, jau dabar išgirstu klausimų, ar gyvūnas ir bus kremuojamas maiše“, – kalbėjo V. Žebelys. Jis pabrėžė, kad gyvūnai bus kremuojami arba jų kūnus įdėjus į specialią dėžę – karstą, arba be jos. Kaip kremuoti gyvūną, spręs jo šeimininkai.

Veterinarijos gydytojo tvirtinimu, statyti krematoriumą jis ėmėsi dėl to, kad tai – humaniškiausias, estetiškiausias ir civilizuočiausias būdas atsisveikinti su augintiniu. „Noriu priminti, kad kiekviena gyvūno gaišena yra infekcijų židinys, tad geriausia išeitis ją sudeginti“, – sakė V. Žebelys. Anot jo,apie tai žinojo senovės lietuviai, kurie naminius gyvūnus degindavo, tai puikiai suvokia ir mūsų kaimynės tautos. „Ilgainiui gyvūnų kremavimo svarbą suvoksime ir mes, todėl tikiuosi, kad gyvūnų krematoriumas turės darbo“, – vylėsi veterinarijos gydytojas.

Tapsime civilizuoti

vetservisas.lt nuotrauka

Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė Jolanta Guobaitė prisipažino, kad žinia apie mūsų šalyje jau netrukus pradėsiantį veikti gyvūnų krematoriumą jai yra netikėta. „Tačiau tai labai džiugi žinia, bylojanti, kad tampame civilizuotesni“, – sakė J. Guobaitė. Ji svarstė, jog dauguma gyvūnų augintojų šią žinią turėtų priimti džiugiai, tačiau abejojo, ar daug žmonių naudosis siūlomomis paslaugomis. „Dažnai susiduriame su tuo, kad žmonės tvirtina norintys priglausti gyvūnus, tačiau pripažįsta, jog jiems per brangu iš kitų miestų važiuoti į Uteną jų pasiimti“, – teigė J. Guobaitė. Su dar didesniu žmonių pinigų stygiumi ji esą susiduria siūlydama šeimininkams galimybę sterilizuoti gyvūną ir už šią paslaugą sumokėti 20 eurų.

„Šią žiemą esame sulaukę trijų prašymų paimti augintinių gaišenas, jas išgabensime utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Manau, kad visi kiti uteniškiai nugaišusius gyvūnus pakasė kur nors į žemę“, – sakė J. Guobaitė. Jos teigimu, higienos taisyklės draudžia užkasti globos namuose augintus ir ten nugaišusius gyvūnus, juos būtina utilizuoti minėtoje sanitarijos įmonėje. „Jei gyvūnų globos namų darbuotojai imtųsi užkasti gyvūnų gaišenas, neabejotinai būtų nubausti. Tačiau nesu girdėjusi, kad būtų baudžiami gyvūnų savininkai, augintinius pakasantys kur nors savo sode ar išmetantys juos į konteinerius“, – sakė J. Guobaitė. Ji svarstė, kad ateityje tokios baudos galėtų būti numatytos įstatymais, tada taptų privalu augintinius kremuoti.